Žinia apie dingusį 15-metį Mykolą Davidonį sukrėtė visą Lietuvą. Šiandien 5-oji dingusio jaunuolio paieškų diena, tačiau kol kas jis nerastas. Mykolas dingo šeštadienį po draugo gimtadienio. Naujienų portalui tv3.lt patikimas šaltinis patvirtino, kad tą lemtingą dieną M. Davidonio aplinkoje buvo vartojamos svaigiosios medžiagos.
Pirminiais duomenimis, kurie nėra dar oficialiai patvirtinti, prieš 15-mečio Mykolo dingimą jo aplinkoje buvo vartojamos svaigiosios medžiagos. Tai tv3.lt patvirtino patikimas šaltinis.
Prakalbo ir Mykolo mama
Iškart po nelaimės imta kelti klausimus, kas galėjo atsitikti vaikinui. Viena iš versijų, sklandančių viešojoje erdvėje, kad tai galėjo lemti ir narkotikų ar alkoholio vartojimas. Šią versiją sustiprino ir pirminė šeimos žinutė apie tai, kad vaikinas pats, bendraudamas su draugais, pasakė, jog „nesiorientuoja“ aplinkoje.
„Paskutinį kontaktą gyvą turėjo su draugais prie Vingio kino teatro apie 16 val. Video skambutį su kitu draugu turėjo 16 val. 30 min. Draugas minėjo, kad nesiorientavo, kur randasi“, – po Mykolo dingimo „Facebook“ pranešė jo mama Ieva Davidonienė.
Kalbėdama su naujienų portalu tv3.lt I. Davidonienė antradienį sakė, kad vyras koordinuoja dingusio sūnaus Mykolo paieškas su kareiviais, savanoriais, Raudonuoju kryžiumi, narais ir kinologais su šunimis: „Vyras eina racionaliu keliu su visomis brigadomis, kareiviais, savanoriais, Raudonuoju Kryžiumi, dronais, baidarėmis, valtimis, šunimis ir su visais. Ieškome bet kokios sąsajos. Greičiausiai yra, kas žino, bet nesako. Bet ieškome, nes mums jo labai reikia“, – sako paauglio mama.
Dingusio M. Davidonio pareigūnai ir savanoriai sostinėje, palei Nerį, ieško nuo sekmadienio, per paieškas iki šiol rasti įvairūs vaikino daiktai – striukė, kuprinė, telefonas, banko kortelė, ausinės. Vaikino upėje ieško ir narai, pasitelktas ir specialiai apmokytas šuo seklys.
Mamos teigimu, šioje gimnazijoje narkotikais prekiauja kiti mokiniai, o ir jos sūnui buvo pasiūlyta ne kartą pabandyti. „Prieš kelis mėnesius mokykloje buvo prevencinė grupė. Tikrino dešimtos klasės mokinius. Vaikai kalbėjo, kad buvo rasta narkotinių medžiagų, tačiau apie tai mes negavome oficialios informacijos.“
Neretai įninka vartoti būtent paauglystėje
Plačiau apie narkotinių medžiagų pavojų ir situaciją Lietuvoje portalas tv3.lt paprašė pakomentuoti Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės Ūminių apsinuodijimų skyriaus ir Toksikologijos RITS vedėjos, klinikinės toksikologijos gydytojos Gabijos Laubner-Sakalauskienės.
Paklausta, ar pastebinti tarp jaunimo augantį būtent psichoaktyvių medžiagų, o ne alkoholio vartojimą, gydytoja nebuvo linkusi situacijos vertinti drastiškai, tačiau patvirtino, kad tokias tendencijas stebėti galima.
„Vienas dalykas, mes negydome asmenų iki 18 metų, o kitas dalykas, tendencija visame pasaulyje ir Europoje labai panaši – yra paplitimas tam tikrų psichoaktyvių medžiagų, kuris yra augantis. Tuo metu Lietuvoje po truputį mažėja alkoholio vartojimas, pati populiariausia psichoaktyvi medžiaga yra kanapės ir jų produktai“, – kalbėjo ji.
Vis tik toksikologė pastebėjo, kad vartodami pastaruosius produktus jau patekę į ligoninę pilnamečiai asmenys dažnu atveju tą daryti būna pradėję dar paauglystėje:
„Yra asmenys, kurie nesulaukę pilnametystės pradeda vartoti kanapių produktus ir kai pas mus jau patenka virš 18 metų asmuo, kai paklausiame, kada pradėjo vartoti, dažnas pasakys, kad pradėjo 15–16 metų.“
Naujų psichoaktyvių medžiagų poveikis neprognozuojamas
Kalbėdama apie „senąsias“ psichoaktyvias medžiagas – LSD, amfetaminą, metamfetaminą, kokainą, G. Laubener teigė, kad jų vartojimo apimtys išlieka įprastos.
„Populiariausias išlieka kokainas, minėtos kanapės, LSD, amfetaminas, ekstazis. Tai – vadinamos „klubinės“ psichoaktyvios medžiagos – pasilinksminimo, stimuliacinės. Kadangi jos turi stimuliuojančių savybių, yra vartojamos ne nusiraminimui kaip kanapės, o kad žmogus išliktų energingas, gyvybingas.
Bet ką dabar stebime, kad senų medžiagų yra vis mažiau ir jų rinką perima naujos psichoaktyvios medžiagos – medžiagos, kurios turi stimuliuojantį ir haliuciogeninį poveikį. Tai yra hibridas, kuris yra stiprus ir neprognozuojamas“, – įspėjo medikė.
Ji pažymėjo, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas gali pridaryti siaubingos žalos organizmui, privesti net iki psichozių.
„Tokios medžiagos sąlygoja tai, kad žmogus gali nesiorientuoti, jo sveikatai gali iškilti labai aiškus pavojus ne tik dėl jo psichinės būklės pasikeitimo, bet ir dėl poveikio širdies-kraujagyslių, kvėpavimo sistemoms, temperatūros padidėjimo. Tokie žmonės, būna, tiesiog netveria savo kailyje. Bet dažnai tai medžiagos, kai nei vartojantis žino, ką vartoja, nei gaminantis, ką pagamino“, – pasakojo G. Laubner-Sakalauskienė.
Gresia ir gili koma
Dar didesnė rizika, jei tokios medžiagos maišomos su alkoholiu, mat šios medžiagos turi skirtingą poveikį.
„Alkoholis turi sąmonę ir psichiką slopinantį poveikį, o ta psichoaktyvi medžiaga, kuri turi stimuliuojantį poveikį, smegenis stimuliuoja. Ką tai reiškia – žmogaus smegenys keletą minučių yra slopinamos, o keletą minučių – stimuliuojamos. Ir taip nuolatos vyksta tokios svarstyklės ir žmogus po kiek laiko gali išsekti.
Kitas dalykas, smegenys pačios nesupranta, kokiam žmogui tada būti. Ir tuomet dar labai dažnas atvejis, kad kai baigiasi kažkurios iš medžiagų poveikis, ta, kuri dar išlikusi, parodo viską, ką gali. Jei yra labai daug alkoholio ir prieš tai buvo medžiaga, kuri stimuliuojanti – ar ta pati stimuliuojanti psichoaktyvi medžiaga, ar energetinis gėrimas, jei pasibaigus jos veikimui alkoholio kraujyje dar labai daug, žmogus gali netekti sąmonės ir įkristi į labai gilią komą. Taip nutinka dėl labai stipraus alkoholio poveikio, kurio jis nepastebėjo, nes buvo vartojama ta kita medžiaga“, – pasekmes sveikatai komentavo toksikologė.
