27-erių Alisa žuvo gindama savo gimtąjį Mariupolį, pakrantės miestą, kuris 82 dienas buvo apgultas Rusijos. Ji iš naujo prisijungė prie „Azov“ bataliono, kur tarnavo anksčiau, ir sutiko savo mirtį „Azovstal“ gamykloje, paskutinėje Mariupolio garnizono tvirtovėje.
Jaunos merginos istorija, suvirpinusia tūkstančių žmonių širdis, „Facebook“ paskyroje pasidalino „Euromaidan Press“.
Gyvybę atidavė už tėvynę
Tai Alisos istorija, papasakota jos sesers lūpomis ir įrašyta nevyriausybinės organizacijos „Save Mariupol“, kurią įkūrė Mariupolio gynėjų šeimos.:
„Vasario 24 dieną, Alisa pabudo Mariupolyje nuo sprogimo garsų ir perskaitė naujienas, kad Rusija užpuolė Ukrainą. Alisa susirinko savo daiktus, davė man komandą nupirkti maisto, vandens, likti namuose, susirasti rūsį, kuriame galėčiau pasislėpti per antskrydžius, ir būti pasiruošusiai. Tada ji išėjo.
Ilgai jos laukiau, ruošiau maistą, rašiau žinutes, kad paruošiau namų darbus ir laukiu jos namuose, bet tada sužinojau, kad ji į namus nebegrįš.
Kol ji turėjo ryšį, ji pasakojo, kaip padeda sužeistiesiems ir kaip jai sunku, kai vyksta karas. Tada ryšys dingo ir nieko apie ją nežinojau iki kovo pabaigos, labai džiaugiausi sulaukusi iš jos žinutės, kad ji gyva.
Ji sakė, kad yra „Azovstal“, plieno gamykloje, saugančioje Mariupolio gynėjus nuo Rusijos puolimo. Jos meilė „Azov“ batalionui, kuriame ji tarnavo, buvo neišmatuojama, taip pat, kaip ir meilė Ukrainai. Ji maldavo pasirūpinti jos dukra, jei jai pačiai kas nors nutiktų, o aš tik juokavau, iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad jai kas nors gali nutikti, ir net dabar netikiu, kad ji mirė.
Ji man rašė, kaip pradės naują gyvenimą, kai iš ten ištrūks, kokie visi bus laimingi, o aš atsakiau: „Žinoma, kad visi būsime laimingi, jūs visi būsite išgelbėti, nėra kito kelio.“
„Ji žinojo, kaip mylėti Ukrainą veiksmais, o ne žodžiais, visa savo esybe… Mergina, vardu Alisa. Mažas paukštis išdegintame lauke prie Azovo jūros. Kai vėl atsidūrė „Azov“ bataliono gretose, ji buvo kaip niekad anksčiau laiminga.
Ji gyveno neilgus 27 metus, bet sugebėjo padaryti viską, nes vieneri metai jai prilygo penkiems, jos akys visada degė aistra ir gyvenimo troškuliu. „Azovstal“ tapo jos pabaiga“, – komentavo nevyriausybinė organizacija „Save Mariupol“, prisimindami paskutiniuosius „Azovstal“ fotografo Dmytro „Orest“ Kozatskyi žodžius, prieš Rusijos pajėgoms į nelaisvę paimant Mariupolio garnizoną.
