Šeštadienį Vilniuje pagrindinėmis gatvėmis žygiuos dešimtis tūkstančių žmonių – jau penktą kartą vyks „Baltic Pride“ eitynės. Organizatoriai pabrėžia, kad karas Ukrainoje taip pat nebus pamirštas. Ekspertai pastebi, kad renginys tampa vis mažiau politizuojamas.
Lietuvos gėjų lygos (LGL) vadovas Vladimiras Simonko pasakoja, kad „Baltic Pride“ nėra tik eitynės, tai didžiulis festivalis, kuris prasidėjo jau ketvirtadienį.
„Pagrindinis renginys aišku bus rytoj, tradiciškai mes žygiuosime Gedimino prospektu. Renkamės 13 val. prie Bernardinų sodo. Vėliau žygiuosime per Gedimino prospektą, pasuksime Tumo-Vaižganto atkarpa ir nužygiuosime prie Baltojo tilto, kur vėliau mūsų laukia didelis koncertas“, – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo V. Simonko.
„Tai bus mūsų dovana Vilniaus miestui. Šitas renginys, tikiuosi, greitai vyks kasmetiniu“, – pridūrė jis.
Bendradarbiauja su pareigūnais
Kalbėdamas apie renginio organizavimą, V. Simonko pabrėžė, kad su policijos pareigūnais turi pakankamai ilgą ir glaudų organizavimą.
„Manau, kad galime pasidžiaugti ir pasakyti, kad tai yra geroji praktika. Buvo keli susitikimai su pareigūnais, viskas buvo aptarta. Kaip suprantu, jokių grėsmių nėra, viskas yra kontroliuojama. Šitas renginys turi būti saugus ir jame galima bus tik tai pasidžiaugti“, – dėstė V. Simonko.
Mažiau politinio šaršalo, daugiau vienybės
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) docentas Bernaras Ivanovas pripažįsta, kad visuomenės požiūris į „Baltic Pride“ keičiasi ir skandalų renginys sutraukia vis mažiau.
„Juk buvo eitynės, kai vienas politikas skraidė“, – Petro Gražulio benefisą 2013 m. eitynėse prisiminė B. Ivanovas.
Docento nuomone, „Baltic Pride“ po truputį tampa Europai įprastų LGBT eitynių formato festivaliu.
„Šventinio renginio formato prasme jis įgauna tuos bruožus. Ir vis mažiau politizuojamas, mažiau tame yra tokio politinio šaršalo ir mažiau visokių politinių grupių, ir marginalių, ir ne tokių marginalių. Mažiau tokio bandymo krautis politinį kapitalą ant to, išnaudoti jį savo reklamai“, – laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo B. Ivanovas.
„Visos socialinės grupės Lietuvoje, kaip ir bet kurioje kitoje Europos valstybėje, turi teisę į savo nuomonės ir pozicijos sklaidą, raišką. Nereikia į tai reaguoti per daug politizuotai, kalbėtis reikia su visais ir labai paprastai. Ta kryptimi ir einama. Tie ekcesai, aš manau, buvo nenaudingi niekam, nereikalingi. Regis, daugiau ar mažiau, jie yra įveikti.
Tame matau pozityvo, nes reikalinga santarvė ir socialinė ramybė Lietuvai, nedideliam kraštui, didelių iššūkių ir problemų akivaizdoje mažiausiai ko reikia – skaidymosi. O visi turi teisę savo nuomonės ir pozicijos raiškai“, – dėstė VDU docentas.
Eitynėse – ir karo Ukrainoje aidai
„Gerbiu tuos žmones, kurie šiandien kovoja Ukrainoje, ir manau, kad reikėjo šiais metais tokių renginių atsisakyti, nebandyti kelti savo pasilinksminimo klausimo tokiu momentu. Nereikėjo to daryti. <…> Jeigu norime, kad tą žmonių grupę gerbtų, visuomenė priimtų normaliai, tai ta grupė žmonių turėtų ir atitinkamai elgtis.
<…> Tai, kas vyks šį savaitgalį, vyksta neteisingu laiku. Tai padarys daugiau žalos tiems žmonėms, jų įvaizdžiui, negu naudos. Jeigu jie to nesupranta, man labai gaila“, – taip apie „Baltic Pride“ penktadienį „Žinių radijuje“ kalbėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Kiekvieno politiko nuomonė yra gerbiama. Bet ji lieka nuomone“, – į R. Karbauskio kritiką atsakė V. Simonko.
LGL vadovas teigė, kad vyko diskusija su visais renginio organizatoriais, „Baltic Pride“ partneriais.
„Buvo nuspręsta eitynes daryti ir pasiųsti stiprią žinutę. Vienas mūsų pagrindinių šūkių yra už lygybę ir už taiką. Dėl to, aš manau, mes siųsime žinutę, kad solidarizuojamės su Ukraina, su LGBT žmonėmis Ukrainoje ir taip pat mums svarbios visos gyvybės“, – kalbėjo pašnekovas.
V. Simonko pats yra ukrainiečių kilmės. Nors gimė Kaune, abu LGL vadovo tėvai yra iš Zaporižios.
„Gal man šiek tiek arčiau nei ponui Karbauskiui. Tai leiskite man ir nuspręsti“, – sakė V. Simonko.
Tai tik dalis pokalbio su Vladimiru Simonko ir Bernaru Ivanovu laidoje „Dienos pjūvis“. Visą laida galite peržiūrėti vaizdo įraše, kurį rasite teksto pradžioje.
„Baltic Pride“ garbei – specialūs šviesoforo signalai, atnaujinta vaivorykštės perėja
Vilniuje visą savaitę vyksta „Baltic Pride“ festivalio renginiai. Atvirumą LGBTIQ bendruomenei sostinė išreiškia vaivorykštės spalvų vėliavos instaliacija perėjoje. Vaivorykštė perėjoje Pylimo gatvėje simbolizuoja sostinės paramą bendruomenei ir yra žinutė politikams, kad laikas išspręsti tokius klausimus kaip partnerystės įteisinimas.
Visai neseniai – prieš porą savaičių – Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė Istorinės atminties komisijos siūlymui Neries krantinės, nuo Upės g. link Baltojo tilto vedančiai gatvei suteikti Tolerancijos vardą. Greta paplūdimio tinklinio aikštyno, riedlenčių ir riedučių parko nutiestoje gatvelėje šią savaitę bus įrengtos ir pavadinimą žyminčios lentelės.
Artėjant „Baltic Pride“ renginių savaitei Vilniaus savivaldybė pakvietė sostinės kavines prisidėti prie LGBTIQ palaikymo akcijos ir savo vitrinas ar įėjimo duris pažymėti specialiai sukurtais „Laisvė būti savimi“ lipdukais. Prie iniciatyvos jungiasi vis daugiau kavinių.
Šeštadienio ryte (jei bus tinkamos oro sąlygos) į dangų nuo 6 iki 7 val. pakils penki oro balionai, pasipuošę LGBTIQ vėliavomis. Skrydis planuojamas iš Vingio parko arba Baltojo tilto prieigų.
Birželio 4-ąją festivalį vainikuosiančioms eitynėms nuo Bernardinų sodo per Lukiškių aikštę iki Baltojo tilto, kur vyks koncertas, sostinė taip pat ruošia staigmeną – miesto centre žalia šviesa įsižiebs keturi simboliniai šviesoforai – vienas ties Bernardinų vartais, antras ir trečias abipus Baltojo tilto, o ketvirtasis – Tolerancijos gatvėje prie Baltojo tilto. Ypatingi šviesoforai švies tik žalia šviesa – visų orientacijų poroms.
Vilniuje savaitę vyksiančiuose „Baltic Pride“ renginiuose tikimasi sulaukti apie 10 tūkst. dalyvių.
