Augančios elektros kainos paveikė visus verslo sektorius, taip pat ir žemės ūkį. Tiek pavieniai ūkininkai, tiek žemės ūkio bendrovės, kad vos pajėgia apmokėti sąskaitas. Nesulaukę valdžios pagalbos, jie žada nutraukti veiklą ir atleisti darbuotojus.
Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos vadovas Algis Baravykas kalbėjo, kad pasigenda aiškesnio Žemės ūkio ministerijos veiksmų plano.
„Girdime tik kalbas. Tačiau reikia skubiai įsivertinti, kiek koks žemės ūkio sektorius patiria nuostolių būtent dėl pabrangusios elektros. Esame sektorius, kuris gamina maistą. Gyventojai galbūt ir gali mažiau žiūrėti televizorių ar trumpiau laikyti įjungtą šviesą. Tačiau visiems gyvuliams, paukščiams, malūnams, kepykloms būtina elektra. Kitaip nepagaminsime maisto. Tad būtinas aiškus planas.
Mums siūlo įsirengti saulės elektrines, tačiau tam neturime pinigų. Mūsų sektorius tapo pašalpiniais dar nuo Covid-19 pandemijos laikotarpio“, – skundėsi kiaulių augintojų atstovas.
Jis atkreipė dėmesį į dar vieną problemą – baudas.
„Jeigu ūkininkai pavėluoja, kad ir porą savaičių susimokėti už elektrą, jie iš karto gauna baudas. Pavėlavę jie privalo jau mokėti už elektrą biržos kaina ir pridedama 25 proc. bauda. Tai nenormalu, iš karto kertama ūkininkams per kojas. Tai irgi reikia sutvarkyti“, – sakė A. Baravykas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis irgi sakė, kad ūkininkams paramos reikia šiandien, o ne kažkada.
„Dar pavasarį pabrangus trąšoms, prašėme pagalbos priemonių plano, o jo vis dar nėra. Kodėl negalime gauti mažesnių akcizų dyzeliniam kurui?
Situacija tragiška, gaunu laiškų, kad ūkininkai žada naikinti ūkius, atleisti darbuotojus. Pavyzdžiui, sodininkai žada net nebeskinti obuolių, nes mūsų obuoliai per brangūs, supirkėjai pigesnių atsiveš iš Lenkijos“, – pasakojo J. Sviderskis.
Anot jo, ministerija turės prisiimti atsakomybę, nes ji veikia viena su ūkininkais dėl nieko nesitaria.
Ūkininkai ruošiasi blogiausiam
Daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė skaičiavo, kad ūkininkams priklausomai nuo saugyklų talpos sąskaitos už elektrą išaugo kelis kartus.
„Daržovių augintojai neturės kur laikyti daržovių todėl jos suges arba jas teks išmesti. Bus didžiulis maisto švaistymas. Daržovių augintojai produkcijos neišlaikys iki pavasario. Tad raginame ministeriją kuo greičiau kažko imtis“, – ragino Z. Cironkienė.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius Gytis Kauzonas irgi tikino, kad sprendimų reikia kuo greičiau.
„Jeigu teks užsidaryti, tai reiktų daryti tuojau pat, o ne tada, kai po kelių mėnesių skolos išaugs iki keliasdešimt milijonų eurų. Šis laukimas ir neapsisprendimas mums labai brangiai kainuoja“, – atkreipė dėmesį paukštininkystės sektoriaus atstovas.
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys sakė, kad ūkininkams plaukai šiaušiasi pamačius elektros sąskaitas.
„Štai pieno ūkiai mokėjo vos kelis šimtus, o dabar sąskaitos jau keli tūkstančiai eurų. O pieno kainos krenta.
Vis dar diskutuojame dėl žemės ūkio strateginio plano, tačiau, matyt, jo jau nebereiks. Ūkininkai tiesiog jo nebesulauks. Trūksta ryžtingų sprendimų“, – piktinosi ūkininkų atstovas.
Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacija vadovas Algis Gaižutis sakė, kad svarbu aptarti ir apsirūpinimą biokuru, t. y. malkomis.
„Valdžia ne tai, kad neskatina apsirūpinti malkomis ir išsivalyti netvarkingus miškus, bet atgraso nuo to. Skiria baudas, ilgai tam neišduoda leidimų. Nors Lietuvoje miškuose šiuo metu yra 21 mln. sausuolių. Reikia sutvarkyti ir šią problemą“, – teigė A. Gaižutis.
Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sakė, kad verslo nereikėtų mokyti taupyti.
„Jie ir patys žino, kaip optimizuoti veiklą. Vis sakoma, kad nėra pinigų, tik klausimas, kas bus tada, kai dalis žemės ūkio įmonių sustabdys veiklą. Kas tada padės žmonėms?
Jeigu valstybė neturi pinigų, ji turi ieškoti būdų pasiskolinti“, – siūlė ūkininkų atstovas.
