Stambusis verslas ant stalo valdžiai deda prašymus, kokių nori kompensacijų už į bankrotą varančias elektros ir dujų kainas. Vieni iš biudžeto prašo konkrečia suma padengti dalį elektros kainos, kiti – netgi deginti daugiau mazuto, kad tik būsimos sąskaitos būtų mažesnės. Dalis valdančiųjų artėjantį šildymo sezoną verslui jau lygina su cunamio banga, tačiau dalyti subsidijų ir toliau nežada. O šalies ekonomikos kreivė antrąjį ketvirtį jau pakrypo žemyn. Lietuva – viena iš vos keturių Europos Sąjungos šalių, kurios bendrasis vidaus produktas jau nusmuko.
30 įmonių valdanti „SBA grupė“ tikina energijos sąnaudas jau sumažinusi dešimtadaliu. Tačiau elektra pastaruoju metu esą išbrango 10–13 kartų.
„Čia klausimas tiesiog apie išgyvenimą. Mes neturim Hario Poterio stebuklų lazdelės, kaip sumažinti daugiau elektros sąnaudas“, – sako „SBA grupės“ prezidentas Arūnas Martinkevičius.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje A. Martinkevičius valdžios prašo ne paramos kada nors atsirasiančioms saulės elektrinėms, o pinigų – ir dabar.
„Nematau šiandien kito pasirinkimo, kaip tik skirti paramą verslui. Turiu konkrečius pasiūlymus: galėtų būti bent šimtas eurų megavatvalandei už elektrą, šimtas eurų už megavatvalandę dujoms“, – teigia A. Martinkevičius.
Dabar kai kuriomis valandomis megavatvalandė kainuoja ir per 500-us eurų. „Vakarų medienos grupės“ savininkas Sigitas Paulauskas žodžių seimūnams išvis nesirenka. Siūlo dar labiau atsigręžti į mazutą, jei jau kito kelio neranda.
„Lenkai, vokiečiai užkūrė bet ką, visokį šūdą degina, atsiprašau. Anglį, ką tik nori. Kodėl mes negalim staiga taip padaryti?“, – kalba „Vakarų medienos grupės“ savininkas Sigitas Paulauskas.
Stambieji verslai aiškina, kad dėl didžiulių sąskaitų sunkiau konkuruoja su užsienio įmonėmis.
„Kitą savaitę sulauksim svečių iš „Ikea“, jos viceprezidentas atvažiuoja spręsti klausimų, kiek mes konkurencingi, ar į ateitį mes perspektyvūs, ar neperspektyvūs“, – teigia S. Paulauskas.
„Su beprecedente situacija susiduriam. Reikia suprasti, kad mūsų prarastas konkurencingumas ilguoju laikotarpiu irgi kainuos vartotojams, nes to, ko neeksportuosim, tos kainos anksčiau ar vėliau persikels vietos vartotojams“, – tikina Maisto pramonės asociacijos pirmininkas Mindaugas Snarskis.
Pasak Pramonininkų konfederacijos vadovo, daugiau nei pusė iš 4000-ių pramonės įmonių elektrą perka šuoliuojančiomis rinkos kainomis – vidutiniškai po 30 centų už kilovatvalandę. Valdžia esą galėtų nustatyti elektros kainų lubas.
„Kritinis matmuo būtų idealus 20–25 ct, priklausomai nuo technologijos. Tiek dar galėtų pramonė patempti“, – teigia Pramonininkų konfederacijos vadovas Vidmantas Janulevičius.
Prezidentūra aiškina, kad valstybė pajėgi dalį energetikos išlaidų dengti ir vartotojams, ir verslams. Tiesa, akcentuoja subsidijas tik mažoms ir vidutinėms įmonėms.
„Pigiau valstybei remti gyventojus ir verslą per krizes, negu neremti“, – sako Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Gal tada mes bandom inicijuoti, išklausę pasiūlymus, specialų įstatymą energetikos krizei suvaldyti iki 2024 m. liepos 1 d.?“, – kalba „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius.
„Valstybės finansų politiką formuoja Vyriausybė Seimo pritarimu, o ne atvirkščiai. Todėl visi sprendimai yra Vyriausybės rankose“, – teigia komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Tačiau Vyriausybė vis dar tyli. Komiteto pirmininkas M. Majauskas apie kompensacijas verslui irgi nekalba.
„Prioritetą skirčiau mokesčių atidėjimui ir lengvatinėms paskoloms šiandien ir tik jei šių instrumentų nepakaktų, būtų galima kalbėti apie subsidijas, kurios yra labai brangios mokesčių mokėtojams“, – kalba M. Majauskas.
Energetikos ministras vakar pareiškė, kad parama verslui kainuotų 4 mlrd. eurų, o tai esą nepakeliama našta biudžetui.
„Šiek tiek nerimauju, jog betvarkydami santechnikos darbus galime nepamatyti cunamio bangos, kuri gali nunešti pusę Lietuvos pramonės“, – sako M. Majauskas.
Ekonomistas Algirdas Bartkus mano, kad Vyriausybė visgi turėtų atriekti pinigų ir įmonėms.
„Ar turėtų? Privalo. Tai yra įmonių kaštai. Jeigu leisim elektros kainoms labai smarkiai ropoti į viršų, jie taps nekonkurencingi su importinėm prekėm iš tų kraštų, kur kaštų kontrolė geresnė“, – komentuoja A. Bartkus.
O „Eurostato“ duomenys rodo prastą tendenciją. Antrąjį ketvirtį Lietuvos bendrasis vidaus produktas smuko puse procento. Pasak Bartkaus, tai rodo, kas nutinka, kai infliacija suryja pajamas.
„Pernelyg augančios pajamos nulemia sveikos nuovokos įsijungimą, žmogaus atsisakymą permokėti. O dalis gamintojų jau būna prisipirkę perbrangintų išteklių, prigaminę prekių su naujom kainom, o tada pirkėjas sako ne – už tokią kainą nebepirksiu“, – aiškina A. Bartkus.
Iš visų bendrijos valstybių, be Lietuvos, ekonomikos dar smuko tik Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje. Visoje ES antrąjį ketvirtį ekonomika augo beveik procentu.
