Lenkijos pasienio miestelyje sprogus raketoms sujudo visas NATO aljansas. Tiesa, šį kartą, regis, tai buvo nelaimingas atsitikimas ir priešas Lenkijos nepuola. Visgi, kai karas vyksta taip arti, raketos gali pasiklysti ir dažniau. Ekspertai tikina, kad jei Lenkija būtų užpulta, ji galėtų atsakyti ir savarankiškai, nelaukiant NATO konsultacijų. Bet ji to nedarytų, nes vienas lauke – ne karys. Nors paskutiniu metu Lenkija ir tampa viena galingiausių karinių valstybių Europoje.
Lenkų prezidentas Andrzejus Duda anksčiau trečiadienį sakė, jog nėra požymių, kad raketos sprogimas Lenkijoje, per kurį žuvo du žmonės, buvo „tyčinė ataka“, ir nurodė, kad tai tikriausiai buvo nelaimingas atsitikimas. Lenkijos teisingumo ministras ir šalies generalinis prokuroras paskelbė, kad nelaimės vietoje dirba Lenkijos prokurorai, ekspertai, taip pat dirba ir tyrėjai iš Jungtinių Valstijų.
Pasak jo, įvykio vietoje rastos S-300 raketos, kurią naudoja ir Rusijos, ir Ukrainos kariuomenės, nuolaužos. Lenkija svarstė kreiptis į NATO dėl 4 straipsnio aktyvavimo, bet, regis, to neprireiks.
Vienas lauke ne karys – kreiptis į NATO privalėjo
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas Giedrius Česnakas sako, kad atsitikus nemaloniam įvykiui prie sienos, Lenkija, žinoma, galėtų reaguoti savarankiškai ir nelaukti konsultacijų su NATO nariais, bet greičiausiai to niekada nedarys. Nes tai būtų gana neatsakingas žingsnis, o NATO yra konsultuojamasi ir dėl daug menkesnių incidentų nei nukritusi raketa. Toks nutikimas reikalauja detalaus ištyrimo ir aljanso narių pasitarimo.
„Lenkija, kaip suvereni valstybė, gali savarankiškai reaguoti į jai iškilusias grėsmes. Klausimas yra kitas, kas jei ji pradeda kokį nors savarankišką veiksmą ir įvyksta jos teritorijos puolimas. Kokia tada NATO reakcija? Tada kiltų nemažai diskusijų ir dalis valstybių tikrai sakytų, jog Lenkija, matyt, pati išprovokavo, nederino veiksmų su NATO. Ir tada jau abejotina, kad valstybės skubėtų vienašališkai padėti, būtų selektyvus valstybių sprendimas ar padėti kovoje. Turime žinoti, kad tokio ir net mažesnio lygio sprendimai yra derinami NATO, valstybės nesiima veikti savarankiškai, jos suderina veiksmus, pateikia atsakymus į sudėtingesnius klausimus“, – sakė G. Česnakas.
Taigi, anot jo, savarankiškų, nederintų su NATO žingsnių iš Lenkijos, matyt, nereiktų tikėtis. Kartais, pasak jo, žinoma būna išimčių, tarkime Turkijos ir Graikijos konfliktai, nebuvo derinti su NATO. Bet štai, kai Turkija numušė Rusijos lėktuvą, situacija tikrai buvo aptarta NATO, o vėliau, matyt, imtasi deeskalacijos su Rusija.
„NATO palaikė Turkiją tuomet, nes rusų lėktuvas buvo įskridęs į Turkijos oro erdvę. Bet vėliau, galimai, vyko deeskalacija su Rusija. Nes visada kontaktai tarpusavyje kažkiek palaikomi, kad būtų suvaldyta eskalacija“, – svarstė politikos mokslų specialistas.
Kalbėdamas apie NATO straipsnių aktyvavimą, jis patvirtino, kad juos turi aktyvuoti šalis, kuriai reikia konsultacijos, arba kurią užpuolė. Trečiadienį lenkai svarstė kreiptis į NATO dėl 4 straipsnio aktyvavimo, o kai jis aktyvuojamas – NATO valstybių narių atstovai turi susirinkti konsultacijoms.
„Ketvirtas straipsnis jau ne kartą buvo aktyvuotas, kai jis vyksta, žvalgybos agentūros pateikia savo duomenis, valstybė, kuri aktyvavo – pateikia savo turimą informaciją ir tada vyksta pasitarimas, kaip geriausia reaguoti. Vyksta pokalbiai, kurie garsiai netransliuojami, o vėliau priimami sprendimai, kaip reaguoti ir ar išvis reaguoti. Yra buvę įvairių situacijų“, – sakė G. Česnakas.
Tiesa, aktyvuojant penktą straipsnį situacija būtų kitokia, nors aktyvavimo greitis ir pasitarimai po to, priklausytų nuo grėsmės pobūdžio.
„Jei situacija būtų tokia, kaip, tarkime, dabar Lenkijoje arba, kaip buvo JAV po rugsėjo 11-osios, tada vyksta pasitarimai aktyvavus straipsnį. Jei situacija yra karšta, vyksta raketų apšaudymas ir veržiasi sausumo pajėgos, tada NATO karinio komiteto vadovas vienašališkai gali priimti sprendimą siųsti greitojo reagavimo pajėgas, kol vyksta politinė diskusija. Taip būtų greitai užtikrinta gynyba.
Tada jau politikai susirinkę greitai turėtų priimti tolimesnius sprendimus, bet tam, kad nelaukti, kol valstybė bus užimta, būtų pasitelktos NATO greitojo reagavimo pajėgos. Nėra didelės tos pajėgos, bet visgi yra galimybė jas greitai pasiųsti“, – sakė politologas, pabrėžęs, kad Lenkijos politinis ir karinis svoris po karo Ukrainoje pradžios labai auga. Europoje Lenkija tampa bene pagrindine JAV karine partnere.
Lenkija augina karinius raumenis
Tai, kad Lenkija augina karinius raumenis matyti jau kuris laikas. Kaimyninė šalis savo gynybos poreikiams skiria riebų kąsnį nuo BVP ir žada skirti dar daugiau, lenkai perka ginklų, laivų, tankų bei kitų apsiginti reikalingų priemonių visur, kur tik randa tokią galimybę.
Ir tai – nenuostabu, nes Lenkijos pašonėje vyksta žiaurus Rusijos-Ukrainos karas, o kaimyninė Baltarusija flirtuoja su Kremliaus režimu taip smarkiai, kad riba tarp šių šalių ima išsitrinti. Lenkų atstovai yra ne kartą pareiškę, kad laiko apsiginkluoti ir pasiruošti nėra daug, Rusija, nors ir nukraujavusi Ukrainoje, vis dar yra ir, tikėtina, ateityje bus pavojinga valstybė, kuri kelia ir kels grėsmę kaimynams.
Todėl lenkai netaupo savo saugumui. Kaip sakė, prieš porą savaičių Lietuvoje buvęs Lenkijos kariuomenės vadas Rajmundas T. Andrzejczakas dideli pinigai gynybai – gerai, bet reikia juos leisti išmintingai ir apgalvotai.
Pasak jo, lenkai šiuo metu siekia padidinti kariuomenę iki 300 tūkst. Taip pat skuba modernizuoti, apginkluoti ir padaryti ją efektyvią. O tam reikia ne tik naujų ginklų, kurių nusipirkti nėra taip paprasta, bet ir bendravimo su sąjungininkais, kariuomenės sinchronizacijos su kaimynais. Taip pat, pasak jo, reikia oro gynybos sistemų, tai, kaip parodė Ukrainos atvejis, kritiškas dalykas.
„Mes investuojame į modernią ginkluotę ir į modernios kariuomenės kūrimą, norime sustyguoti kariuomenę taip, kad ji atitiktų situaciją. <…> Neturime laiko, tai mėnesių ar poros metų klausimas“, – aiškino Lenkijos kariuomenės vadas, kalbėdamas apie poreikį skubiai modernizuoti kariuomenę, atnaujinti ginklų arsenalą.
Pirkiniai įspūdingi ir jų daug
Lenkija jau pasirašė sutartį su Pietų Korėja dėl tankų, haubicų ir orlaivių įsigijimo. Tai bus dar vienas Lenkijos kariuomenės pirkinys per pastaruosius mėnesius. Pirmosios haubicos ir tankai į Lenkiją turėtų atkeliauti dar šiemet metais, o kitąmet – pirmasis lėktuvas, žiniasklaidai prieš porą mėnesių sakė Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Błaszczakas.
Gynybos ministras taip pat tikino, kad Lenkija iš Pietų Korėjos ketina pirkti 48 naikintuvus FA-50 ir 180 tankų K2. Kol kas neaišku, kiek K9 haubicų Lenkija galės įsigyti, nors ministras nurodė, kad ketina įsigyti „kuo daugiau haubicų“.
„Dėl to Lenkijos gynybiniai pajėgumai padidės šuoliais“, – sakė jis. „Norime, kad tai įvyktų kuo greičiau, žinome Lenkijai kylančius iššūkius, susijusius su karu Ukrainoje, žinome apie agresyvią Putino politiką, jo bandymą atkurti Rusijos imperiją. Mūsų tikslas yra atgrasyti agresorių ir kiek įmanoma sustiprinti Lenkijos kariuomenę“, – prieš kurį laiką aiškino Lenkijos gynybos ministras.
Iš pradžių tankai bus gaminami Pietų Korėjoje, vėliau – Lenkijoje. Vyksta derybos tarp Lenkijos ginkluotės grupės (PGZ) ir Korėjos įmonių dėl šios įrangos gamybos ir vėlesnio aptarnavimo. Pasak Lenkijos gynybos ministro, korėjiečių gaminama įranga suderinama su JAV įranga arba net identiška jai, nes pagaminta kartu su JAV įmonėmis.
„K2 Black Panther“ yra pagrindinis „Huyndai Rotem“ gaminamas kovinis tankas, priklausantis Korėjos armijos įrangai nuo 2014 m. Ginkluotas automatiškai užtaisoma 120 mm lygiavamzdžiu pabūklu ir 12,7 mm kulkosvaidžiu, aprūpintas savigynos sistemomis, kurių galimybės apima ir naikinimą arba „akinamieji“ sviediniai, paleistas jo kryptimi. Pietų Korėjos orlaiviai FA-50 yra lengvi, daugiafunkciniai lėktuvai, paremti F-16 ir buvo sukurti bendradarbiaujant su JAV įsikūrusiu „Lockheed Martin“.
O iš JAV Lenkija, taip pat siekia įsigyti daugiau karinės technikos, kalbama apie atakos sraigtasparnius ir oro gynybos sistemas. Susitikę Vašingtone dar balandžio mėnesį JAV gynybos ministras Colinas Austinas ir jo lenkų kolega aptarė galimybę paspartinti Lenkijos jau įsigytos karinės technikos tiekimą. Varšuva iki šiol pasiekė susitarimus dėl oro gynybos sistemų „Patriot“, raketų paleidimo įrenginių HIMARS, kovinių lėktuvų F-35 ir 250 tankų „Abrams“ pirkimo.
Tačiau Lenkijos vyriausybė netrukus „formaliai pradės tolesnių karinės įrangos dalių užsakymo procedūrą“. Tai apims atakos sraigtasparnius, bepiločius orlaivius ir „tolesnes daugiafunkcinių orlaivių eskadriles“, taip pat papildomus HIMARS ir Patriot pristatymus.
Pavasarį viešėdamas JAV Lenkijos gynybos ministras taip pat sakė, kad jo šalis mano, jog JAV aktyvi gynybos politika ir lyderystė yra itin svarbūs, o Lenkija „didžiuojasi priimdama amerikiečių karius“ ir norėtų „išlaikyti šį tempą“.
Nuo karo Ukrainoje pradžios į Lenkiją atvyko dar 5 000 JAV karių, kiek daugiau jų ten jau yra dislokuoti rotaciniu principu. NATO viršūnių susitikimo metu JAV prezidentas taip pat paskelbė apie nuolatinį JAV kariuomenės V korpuso vadavietės buvimą Poznanėje.
Lenkijos valdantieji žada didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP., Tai būtų didžiausias santykinis išlaidų lygis NATO dabartiniu lygiu. Pagal naująjį Tėvynės gynybos įstatymą, priimtą kovą su įvairių partijų parama, Lenkijos Vyriausybė jau įsipareigojo daugiau nei dvigubai didinti ginkluotąsias pajėgas ir padidinti gynybos išlaidas nuo 2,2 proc. šiais metais iki mažiausiai 3 proc. nuo 2023 metų.
Lenkija, remiantis 2021 m. duomenimis, taptų trečia pagal santykinę NATO išlaidų dalį, nusileisdama tik Graikijai (3,82 proc.) ir JAV (3,52 proc.).
Lenkijos kariuomenė tampa viena galingiausių Europoje
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas, generolas leitenantas Vytautas Jonas Žukas prieš kurį laiką portalui tv3.lt sakė, kad Lenkijos kariuomene didinti savo ginklų arsenalą, atnaujinti ginkluotę planų turėjo gerokai anksčiau. Nuosekliai pas kaimynus didėjo ir finansavimas karinėms pajėgoms.
„Jie siekė, kad pas juos atsirastų amerikiečių karinė bazė, senokai siekė pakeisti sovietinius tankus T-72 į amerikietiškuosius „Abrams“. Taip pat keitė tankus į „Leopard 2, dar ketina pakeisti aviaciją ir dabar susiklostė tokios aplinkybės, kilo Ukrainoje konfliktas, todėl pirkimai yra pagreitinti.
Pavasarį buvo pasirengta greitai perduoti Ukrainai lėktuvus sovietinės gamybos, už tai gauti naujus lėktuvus ir JAV, bet taip nesigavo. Visgi su tankais situacija geresnė, tai, ką jie atidavė ukrainiečiams kompensavo naujais tankais iš JAV. Taip yra ne tik Lenkijoje, bet ir Čekijoje, Slovakijoje.
Aplinkinės valstybės siekia perduoti savo seniau naudotą techniką Ukrainai ir vietoje jos įsigyti naujos. Nemanau, kad Lenkija yra išskirtinė šiuo klausimu, nors, žinoma, visi suvokia kokioje aplinkoje mes gyvename, kas vyksta. Atomazgos nenusimato, tvyro įtampa, o tai spartina ginklavimosi procesus“, – sakė buvęs Lietuvos kariuomenės vadas V. Žukas.
Jis tikino, kad nusipirkti ginkluotės ar technikos nėra paprasta, procesai nevyksta greitai. Planai, pasak jo, matyt buvo gerokai anksčiau, nes į parduotuvę nuėjęs karinės technikos nenusipirksi. Tiesa, dabar galimai yra naujų planų, kontraktų, nors jie taip pat nėra lengvai realizuojami per kelis mėnesius.
„Karo pramonė į sandėlius negamina, turi būti užsakymai. Kai atsiranda užsakymai, tada prasideda gamyba. Dėl Lenkijos pirkimų Pietų Korėjoje nieko negaliu plačiau pakomentuoti, bet žinau, kad iš ten tikrai perkama. Mūsų kaimynai estai ieškojo pabūklų pirkti, tai būtent ten ir rado. Bet nebuvo tai greitas reikalas, tikrai ne savaičių ir mėnesių“, – sakė V. Žukas.
Jis paaiškino, kad jei ginklų reikia greitai, jų galima gauti tik iš kitų šalių, dažnai nenaujų, dėvėtų. O tos šalys turi atstatyti prarastus rezervus. Ukrainiečiai ginklus dabar gauna, tarkime, iš JAV kariuomenės. Tuo pačiu yra paleidžiama JAV karinė pramonė, nes reikia atstatyti ginkluotės kiekį pas save.
Dar, pasak jo, galima naudotis proga, kai vyksta persiginklavimas vienoje ar kitoje šalyje ir taip pat nusipirkti nenaujų ginklų, technikos. Taip mes nusipirkome šarvuočius M-113, laivus. Bet jei nori užsisakyti naują technikos vienetą, reikia sudaryti kontraktą ir bus pagaminta tik po kelių metų, tarkime dabar mums specialiai Vokietijoje gamina Boxer.
„Ilgai trunka, nes reikia atnaujinti gamybą, iš naujo komplektuoti stakles, suburti žmones, užsakyti žaliavas. Jei nėra užsakymų gamyba nevyksta, o kai jis atsiranda, ją paleisti užtrunka“, – pasakojo kariškis.
Anot karininko, šiuo metu Lenkijos kariuomenė yra viena iš stipriausių NATO ir Europos Sąjungoje. Jie nuosekliai ją stiprina jau nemažai metų. Jie persiginkluoja, bendradarbiauja su JAV, pereina prie naujų tankų, šarvuočių, naujų lėktuvų, ryšio priemonių. Kariuomenė tampa viena iš pačių moderniausių ES. Tam skiriamas daug dėmesio ir lėšų, o ir mums nuo to saugiau. „Lenkija yra mūsų sąjungininkė, NATO narė, mes turime daug bendrų projektų, amerikiečiai stovi abejose šalyse, turi tą pačią vadovybę. Tai labai stiprus mūsų saugumo faktorius“, – sakė buvęs kariuomenės vadas.
Persiginkluoja skubiai
Karinis ekspertas ir atsargos majoras Darius Antanaitis, kiek anksčiau yra sakęs, kad Lenkijos kariuomenė jau prieš kelis metus buvo priėmusi sprendimą labai stipriai modernizuotis. Tai buvo labai brangios investicijos: naujos priešlėktuvinės sistemos, naujų regatų statymas, tankų įsigijimas.
„Ginklų įsigijimas, žinoma, nevyksta čia ir dabar. Bet sprendžiant iš to, kad lenkai pradėjo pirkti skirtingo tipo iš skirtingų gamintojų tankus ir artileriją, tai galima daryti išvadą, kad jie pirkimus greitina dėl rusų aktyvaus puolimo Ukrainoje. Lenkai nori kuo greičiau apsiginkluoti ir būti pasiruošę galimam Rusijos puolimui.
Turėti savo arsenale kelių skirtingų tipų tankus, skirtingą artileriją yra logistinis košmaras, nes kyla problemos ir su atsarginėmis dalimis, ir su sistemų suderinamumu, ryšio priemonėmis, ir, žinoma, įgulų pasiruošimo problema. Todėl iš tokio nelogiško sprendimo, kai turi vokiškus tankus „Leopard2“, kai turi amerikietiškus tankus „Abrams“ ir dar planuoji nusipirkti tankų iš Pietų Korėjos. Tai rodo, kad toks nelogiškas sprendimas turėjo savo pagrindimą, tai, matyt, buvo noras gauti reikiamus pajėgumus bet kuria kaina. Kuo griečiau atstatyti savo pajėgumus, nes dalis, tarkime, tankų, buvo perduota Ukrainai“, – svarstė D. Antanaitis.
Jis tikino, kad pradžioje, vos atgavus nepriklausomybę Lenkijos kariuomenė buvo tikra postsovietinė kariuomenė su senais valdymo ir vadovavimo ypatumais, planavimu, taktikomis. Bet po dalyvavimo karinėse misijose Irake ir Afganistane Lenkijos kariuomenė pradėjo keistis, dabar ji yra šiuolaikinė NATO kariuomenė. Lenkija – didelė šalis, kurios ginkluotosios pajėgos yra pakankamai didelės.
„Lenkija yra nurodoma Rusijoje, kaip vienas iš pagrindinių taikinių konflikto atveju su NATO. Lenkai ir privalo būti stiprūs. Jie labai realiai vertina grėsmes, visi pirkimai daro dėl grėsmių iš Rytų. Pinigų skiriama tiek, kiek reikia. Jei eina kalba apie 5 proc. nuo BVP, tai reiškia labai dideles investicijas į kariuomenę, tam, kad taip padarytum turi būti susitarimas tarp partijų, Vyriausybėje. Tie 5 proc. iš kažkur neatsiras, juos reikia skirti. Manau, ten realiai suprantamos grėsmės, nesiginčijama kelia Rusija pavojų ar ne“, – kalbėjo atsargos majoras, patikinęs, kad lenkai puikiai suvokia ir tai, kad JAV yra galingiausia valstybė, todėl artimai draugauti su jais yra saugu ir naudinga.
JAV yra saugumo garantas ne tik Lenkijai, Baltijos šalims, bet ir visai Europai.
„Prezidentaujant Donaldui Trumpui, lenkai labai daug investavo į santykius su juo, matyt, tikėjosi, kad jį išrinks ir antrai kadencijai. Esant dabartiniam prezidentui lenkai, mano supratimu, šiek tiek padarė klaidų, JAV prezidentui užkliuvo lenkų teismų reforma. Juk karyba nėra atsieta nuo kitų dalykų, tai integrali valstybės dalis. Prie D. Trumpo lenkai paskelbė, kad pirks daug ginklų iš JAV, bet paskutiniai žingsniai, ypač susiję iš pirkimais iš Pietų Korėjos pastato šį pažadą, „po klausimu“, – sakė D. Antanaitis, patikinęs, kad amerikiečių pajėgos Lenkijoje būtinos, nes jos „dengia“ ne tik Lenkiją, bet ir Baltijos regioną.
