Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę Europos Sąjungoje (ES): vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 plastikinius maišelius, kuriems suirti reikia daugiau nei 500 metų. Tad reikėtų jų atsisakyti – ateityje, greičiausiai, taip ir bus. O alternatyvų, pasirodo, yra nemažai.
Neseniai Seimo Aplinkos komitetas pritarė siūlymui apmokestinti plastikinius maišelius – parduotuvėse bus draudžiami nemokami vienkartiniai plastiko maišeliai ir pirkėjai turės už juos mokėti.
Ekologiškų maišelių gamintojos vadovas papasakojo apie plastikinių ir daugkartinių maišelių situaciją Lietuvoje, jų skirtumus, trūkumus ir privalumus. Jo nuomone, reikėtų pasekti kitų šalių pėdomis ir plastikinių maišelių atsisakyti visiškai, mat alternatyvų yra daug – net mėsą ir žuvį galima dėti į popierinius skysčių nepraleidžiančius maišelius.
Pašnekovas nurodė, kad pirkėjams dėl naujų draudimų niršti nereikėtų, nes plastikiniai maišeliai niekad nebuvo nemokami, o įskaičiuoti į produktų savikainą. Tad su ekologiškais ir perdirbamais maišeliais galėtų būti tas pats.
Žmonės per mažai žino apie maišelių žalą – jų reikėtų atsisakyti
Didžiausia Baltijos šalyse ekologiškų daugkartinių neaustinės medžiagos ir popierinių maišelių gamintoja „Bagfactory“ šioje srityje turi nemažą patirtį, o patvarius maišelius kuria ne vienai įmonei.
„Bagfactory“ vadovas Gvidas Krolis įsitikinęs, kad apmokestinti plastikinius maišelius yra tikrai gera idėja.
Jo teigimu, Lietuvoje plastikinių maišelių naudojamas yra opi problema. Pašnekovas pabrėžia, kad, remiantis statistikos tarnybos „Eurostat“ duomenimis, Lietuva turi didžiausią vienkartinių maišelių priklausomybę ES. Mūsų šalyje vienas gyventojas per metus sunaudoja 332 vienkartinius plastikinius maišelius. O tai yra aukščiausi rodikliai visoje ES.
„Todėl, mano nuomone, idėja apmokestinti plastikinius maišelius keliais centais yra geras žingsnis. Tačiau mes turėtume mąstyti plačiau – apskritai uždrausti plastikinius maišelius. Čia turiu omenyje tiek priekasio, tiek daržovėms ar mėsai dėti skirtus maišelius“, – kalba G. Krolis.
Kaip tokio žingsnio pavyzdį jis pateikia Vokietiją, Prancūziją ir dalį kitų ES šalių. Ir priduria, kad panašia kryptimi eina Pietų Korėja, Australija ir Didžioji Britanija.
„Mano nuomone, geriau būtų visiškai panaikinti plastikinius maišelius, nes tokių maišelių apmokestinimas keliais centais bendrai problemos neišspręs. Taip, mes kažkiek sumažinsime plastikinių maišelių naudojimą, bet nemanau, kad iš esmės.
Nebent, jeigu viešoje erdvėje bus organizuojamos plačios reklaminės kampanijos, kuriose bus kalbama apie plastikinių maišelių žalą, kaip dėl šių maišelių žūsta gyvūnai, kaip teršiama gamta. Manau, žmonėms trūksta aktyvesnio švietimo apie plastikinių maišelių žalą“, – neslėpė pašnekovas.
Ekologiškiausi maišeliai ir jų gamyba
G. Krolis pažymi, kad plastikiniai maišeliai suyra per daugiau nei 500 metų, o popieriniai, priklausomai nuo popieriaus, suirimo laikas yra nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių.
Kitas svarbus skirtumas, anot jo, kad plastikiniai nėra perdirbami, o popieriniai – perdirbami.
„Mokslininkai paskaičiavo, kad plastikiniai ar popieriniai maišeliai dažniausiai yra naudojami vieną kartą“, – į svarbų aspektą dėmesį atkreipia pašnekovas.
G. Krolis nurodo, kad šiuo metu rinkoje ekologiškiausi maišeliai yra gaminami iš neaustinės (angl. non–woven) „PP“, „R–PP“ ar „R–PET“ medžiagos.
Pašnekovas išskiria, kad šie maišeliai yra lengvai perdirbami ir atitinka pagrindinius žiedinės ekonomikos principus:
- Švaresnis gamybos būdas;
- Naudojama nišinė technologija;
- Mažas energijos sunaudojimas gamybos metu;
- Minimalus poveikis aplinkai ir socialinis poveikis.
Jo teigimu, mokslininkų tyrimai rodo, kad pats ekologiškiausias maišelis yra pagamintas iš neaustinės „R–PET“ medžiagos.
„Jeigu lygintume popierinius maišelius su neaustiniais maišeliais, tai, pasak mokslininkų, popierinių maišelių, kuriuos galima 100 proc. perdirbti, poveikis aplinkai didesnis nei daugkartinio naudojimo maišelių. Neaustinės medžiagos maišeliai yra daugkartiniai, juos galima skalbti mašinoje žemoje temperatūroje, jie yra tinkami liestis su maistu“, – dėstė „Bagfactory“ vadovas.
Ekologiškus maišelius irgi galėtų dalyti „nemokamai“
G. Krolis pasakoja, kad maišelio pagaminimo kaina priklauso nuo daug skirtingų faktorių, tokių, kaip turima įranga, žaliavų, darbo jėgos ir energetikos kaštai, kurioje pasaulio dalyje yra gamykla, logistikos ir pan. Todėl pasakyti, kokia rinkoje yra maišelių savikaina – sudėtinga, nes gamintojai turi skirtingas sąlygas.
„Tačiau galime matyti, kokios yra maišelių kainos prekyboje. Pavyzdžiui, plastikinis priekasio maišelis (tas, į kurį dedate maisto produktus prekybos centre) gali kainuoti apie 20–25 euro centus, popierinis – 25–35 euro centus, o daugkartinis, priklausomai nuo maišelio dydžio ir savybių, kainuoja nuo 30 euro centų iki 1 euro“, – teigia pašnekovas.
Jis tikina, kad popieriniai ir medžiaginiai maišeliai plastikinius atstotų visiškai tiek praktiškumu, tiek kokybe. Pasak bendrovės atstovo, popieriniai bei daugkartiniai maišeliai yra žymiai geresni ir draugiškesni gamtai nei plastikiniai:
„Pavyzdžiui, daugkartiniai maišeliai yra itin patvarūs ir gali išlaikyti iki 40 kg svorį. Tokį svorį galima nešti daug kartų priešingai nei su plastikiniais maišeliais. Tiek popierinis ar daugkartinis užima mažai vietos – gali laisvai tilpti į jūsų kišenę.“
Paklausus, ar parduotuvės, atsisakius plastikinių maišelių, sutiktų daugkartinius, daug brangesnius maišelius dalyti nemokamai, G. Krolis atsako, kad jeigu maišelis dalinamas nemokamai, tai dažniausiai tokio maišelio kaina yra įskaičiuota į produkto, kurį jūs perkate, galutinę kainą.
„Šiuo metu daugeliui atrodo, kad plastikiniai maišeliai yra nemokami, bet praktiškai klientai už juos sumoka. Ateityje prekybos centruose su popieriniais maišeliais gali būti taip pat“, – pabrėžia pašnekovas.
Tvarumas tampa vis svarbesnis tiek gyventojams, tiek įmonėms
G. Krolis negali tiksliai pasakyti, kiek pirkėjų renkasi ne plastikinius, o alternatyvius maišelius, bet, remdamasis „Eurostat“ duomenimis, jis nurodo, kad Lietuvoje, deja, žmonės labiau mėgsta plastikinius maišelius nei kitus.
„Visgi yra daug pozityvių dalykų. Tarkime, kad mūsų šalyje daugėja prekybos tinklų, kurie arba visiškai atsisako plastikinių maišelių, arba į savo maišelių asortimentą daugiau įtraukia popierinių bei daugkartinių.
Prie ženklaus pokyčio prisideda ir lietuvių požiūris į tvarumą. Lietuvoje žmonės vis aktyviau klausia verslų, ar parduodami produktai yra ekologiški, mažiau teršia gamtą ir pan. Taip verslams keliamas papildomas spaudimas, kad reikia galvoti apie ekologiją“, – savo įžvalgomis dalinosi „Bagfactory“ vadovas.
Jis nurodė, kad alternatyvų yra net mėsai ir žuvims sudėti. Tai, pasak jo, gali būti specialus popierinis maišelis, kuris nepraleidžia skysčio. G. Krolis atkreipia dėmesį, kad šis maišelis yra plačiai naudojamas kitose ES šalyse: „Lyginant su plastikiniu maišeliu, popierinis yra 100 proc. biologiškai suyrantis ir perdirbamas.“
G. Krolis, kalbėdamas apie šios problemos sprendimą kitose šalyse, pažymi, kad yra šalių, kur plastikiniai maišeliai yra uždrausti iš esmės: „Prekybos tinklai naudoja alternatyvas – popierinius ir daugkartinius maišelius. Manau, tai yra tendencija, link kurios eis visos išsivysčiusios valstybės.“
Lietuviai – rinkos lyderiai
Vis tik medžiaginius maišelius žmonės dažnai pamiršta pasiimti su savimi į parduotuvę, o kartoniniai labai nepatogūs ir lengvai plyšta.
Ekologiškų maišelių gamintojos atstovas džiaugiasi, kad alternatyvos vis labiau tobulėja: „Galime pasidžiaugti, kad čia lietuviai yra rinkos lyderiai.“
Anot jo, Lietuvos įmonėms bendradarbiaujant buvo sugalvota, kaip automatizuotai pagaminti neaustinės R–PET medžiagos maišelį iš 100 proc. perdirbtų PET butelių. O tai leidžia užtikrinti 360 laipsnių atsinaujinantį perdirbimo ciklą ir skatina žiedinę ekonomiką.
Negana to, jų gamybai sunaudojama vos 30 proc. energijos ir 10 proc. vandens, reikalingo kitokių pakartotinio naudojimo maišelių gamybai.