Pirmadienį prasidėjus dujotiekio „Nord Stream 1“ priežiūros darbams, Vokietija ruošiasi galimam visiškam rusiškų dujų srauto sustabdymui. Šis per Baltijos jūrą nutiestas dujotiekis aprūpina didžiausią Europos ekonomiką kuru, rašo „The Guardian“.
1 220 km ilgio dujotiekio priežiūros darbai vyksta kasmet. Jų metu dujų čiaupai yra uždaromi 10–14 dienų. Tačiau dabar, pirmą kartą per visą šio dujotiekio istoriją, Vokietija rimtai nerimauja, ar šįkart dujų srautas bus atnaujintas.
Robertas Habeckas, Vokietijos ekonomikos ministras, nevengia pripažinti vyriausybės susirūpinimo. Šeštadienį jis kalbėjo apie galimą „košmarišką scenarijų“.
„Viskas yra įmanoma, gali nutikti bet kas, – transliuotojui „Deutschlandfunk“ sakė R. Habeckas. – Gali būti, kad dujos ir vėl tekės, gal net didesniais kiekiais nei prieš tai. Bet gali nutikti ir taip, kad iki mūsų neatkeliaus niekas.“
„Mes turime rimtai ruoštis pačiam blogiausiam ir stengtis kuo geriau susidoroti su šia situacija“, – sakė ministras.
Nepaprastosios padėties planai yra sparčiai rengiami visoje Vokietijoje. Šalyje rimtai nerimaujama, kad Maskva gali pasinaudoti šia galimybe visam laikui nutraukti dujų tiekimą, taip toliau verčiant dujas į savotišką svertą prieš Vakarus jos kare su Ukraina.
Rusiškos dujos yra gyvybiškai svarbios Vokietijos ekonomikai, taip pat didžiosios dalies namų apšildymui. Pastaraisiais mėnesiais tiekimo mastai šiuo dujotiekiu ir taip buvo sumažėję – šalį pasiekdavo tik apie 40 proc. įprasto dujų kiekio. Dėl tiekimo sumažinimo Rusija kaltina sankcijas, esą dėl jų yra sunkiau gauti atsarginių dalių.
Šeštadienį, po konsultacijų su Vokietija ir Tarptautine energetikos agentūra, Kanada paskelbė suteiksianti Rusijai laikiną išimtį nuo sankcijų, kuri leis iš Monrealio atgabenti suremontuotą rusišką turbiną, reikalingą techninės priežiūros darbams atlikti.
Penktadienį Kremlius pranešė, kad grąžinus šią turbiną, Rusija padidintų dujų tiekimą Europai. Tam prieštarauja Ukraina, kurios nuomone, tai tik dar labiau padidintų žemyno priklausomybę nuo rusiškų dujų.
Kanados gamtinių išteklių ministras Jonathanas Wilkinsonas teigė, kad nors šis leidimas yra laikinas, jis užtikrins, kad: „Europa turės galimybę gauti patikimus ir įperkamus energijos šaltinius, iš lėto atsisakant Rusijos naftos ir dujų.“
Nuo karo pradžios vasario mėnesį Vokietija stengiasi sumažinti savo priklausomybę nuo Rusijos dujų. Vienas tokių sprendimų buvo suskystintų dujų terminalų statyba.
Penktadienį abiejuose parlamento rūmuose taip pat buvo priimtas nepaprastosios padėties teisės aktas, leidžiantis iš naujo suaktyvinti senų anglimi varomų jėgainų veikimą, nepaisant didelio anglies dioksido kiekio, kurį jos išmeta į atmosferą.
Tačiau rusiško kuro atsisakymo procesas yra sudėtingas ir lėtas.
Trumpalaikis tikslas yra pakankamai užpildyti Vokietijos dujų saugyklas, kad atsargų užtektų visai žiemai. Naujausiais duomenimis, kuriuos penktadienį paskelbė Federalinė tinklų agentūra, dabar saugyklos yra užpildytos 63 proc. Tikimasi, kad iki lapkričio 1 dienos šis skaičius pasieks 90 proc.
Tačiau ilgalaikis Vokietijos tikslas yra kuo labiau mažinti priklausomybę nuo dujų, didinant atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą. Sekiant šio tikslo yra būtina šį sektorių apibrėžti kaip gyvybiškai svarbų nacionaliniam saugumui.
Vokietijos pramonė ir namų ūkiai sunaudoja beveik du trečdalius šalies gaunamų dujų.
Jau yra parengti planai, kuriuose nurodoma, kas gautų pirmenybę, nutrūkus dujų tiekimui. Pirmosiose sąrašo pozicijose – ligoninės ir skubios pagalbos tarnybos. Namų ūkiai taip pat yra virš daugelio pramonės įmonių.
Tačiau vietinės valdžios institucijoms galvojant, kaip reikės susidoroti su didėjančiomis energijos kainomis ir iššūkiu, laukiančiu, jeigu šią žiemą namų ūkiai liks šalti, jos pradėjo rengti nenumatytų įvykių planus. Pagal juos, susidūrus su tokia situacija, būtų uždaromi baseinai, išjungiami gatvių žibintai ir šviesoforai, o gyventojai būtų perkeliami į milžiniškus bendrabučius. Dar ne taip seniai naudoti koronavirusu sergantiems pacientams apgyvendinti, šie konteineriai yra vadinami „šiltais kambariais“ arba „šilumos salomis“.
Tuo metu produktų, apšildančių patalpas be jokių dujų, paklausa pasiekė rekordines aukštumas. Tai įvairūs elektriniai ir tepaliniai šildytuvai, infraraudonųjų spindulių lempos ir konvektoriai, taip pat paprasčiausios turistinės viryklės.
Malkomis kūrenamų krosnių ir šilumos siurblių montuotojai praneša apie ilgus laukiančiųjų sąrašus ir skundžiasi nuolatiniu dalių bei kvalifikuotų darbuotojų trūkumu.
