Ypač retas reiškinys Lietuvos paplūdimiuose. Netikėtai atsitraukusi jūra atidengė ne tik ne vienerius metus slėptą savo dugną, o ir po vandeniu buvusių statinių liekanas. O paplūdimiai prasiplėtė dvidešimčia ir daugiau metrų. Mokslininkai aiškina, kad jaudintis nereikia, o toks reiškinys susiformavo dėl palankiai sutapusių gamtos sąlygų.
Panašu, kad jūra pabėgo ir krantus paliko likimo valiai. Šventojoje galima pamatyti dažniausiai po vandenių esančias senųjų statinių liekanas, smėlis tęsiasi dešimtis metrų:
„Įspūdingas tikrai. Nes aš jau ne pirmus metus atvažiuoju. – Esat anksčiau pastebėjus? – Rugpjūčio mėnesį pernai tikrai taip nebuvo.“
„Mes visi ir fiksavom ir įdomu visiems.“
„Gaila. – Gaila? – Aišku gaila. – Ko gaila? – Gamtos gaila, vandens daugiau buvo.“
Vanduo nuseko palei visą Baltijos pakrante Lietuvoje. Sumenko jūros lygis aiškiai galima matyti pagal Palangos tilto atramas. Su tokiu reiškiniu pirmą kartą susiduria ir ne vienerius metus paplūdimius prižiūrintys specialistai.
„Jūra gyvas organizmas ir dažnai tas svyravimas būna, bet koks yra dabar atitolimas, retas toks atvejis yra. – Savo karjeroje yra pasitaikę? – Buvo atsitraukimų, bet tokio didelio nemačiau“, – teigia „Palangos komunalinio ūkio“ direktorius Gediminas Valinkevičius.
Poilsiautojai spėlioja, kas čia nutiko ir kodėl jūra pasitraukė:
„Pailsėti išėjo nuo kaitros. Gal vanduo taip išeina daugiau?“
„Aš galvoju, gal ji biški išgaravo po truputį vanduo. Nes kitaip kur ji gali trauktis?“
„Biškį paskaitėm, kad lyg žemyniniai vėjai nupūtė.“
Pastaroji pašnekovė teisi. Mokslininkai šį reiškinį vadina nuoputa. Praėjusios savaitės pabaigoje vyravo nuo kranto pučiantis vėjas, be to nuseko pati Baltija. Tokios sąlygos vienu kartu pasitaiko ypač retai, tačiau kai sutampa ir susiformuoja nuoputa.
„Vandens lygis nukrito tik 20 centimetrų. Pats žemiausias vandens lygis buvo 37 centimetrai nuo vidutinio metinio Baltijos jūros vandens lygio. Tačiau 20 centimetrų ar žemiau jūros lygio, ar aukščiau, Lietuvoje reiškia 20 metrų paplūdimio“, – aiškina Klaipėdos universiteto mokslininkė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Šiuo atveju nėra ir taip, kad kur kitoje Baltijos pusėje, tarkim Švedijoje, siaučia potvyniai. Dėl karštos vasaros vandens sumažėjo visoje Baltijoje. Mokslininkai tikisi, kad rudenį ir žiemą gausiai palis ir jūra vėl pakils.
„Nepritekėjo iš upių. Čiaupas buvo prisuktas. Tas čiaupas pas mus yra upės, kurios suneša vandenį į jūrą. Tai didelis vandens kiekis nugaruoti nespėjo, bet čiaupai šiek tiek buvo prisukti“, – sako L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Jūra į krantus Lietuvoje sugrįš artimiausiomis dienomis pasikeitus vėjui. Na, o pajūrio gyventojai juokauja, kad labiausiai gaila, jog jūra paplūdimius atidavė kai oras jau atvėso. Antraip ant smėlio galėtų tilpti kur kas daugiau poilsiautojų.
