Prezidentas Volodymyras Zelenskis neseniai atsisakė vetuoti naują įstatymą, sugriežtinantį sankcijas nepaklusniems kariams, taip atmesdamas peticiją, kurią pasirašė daugiau nei 25 000 ukrainiečių, manančių, kad to jau per daug, rašo „Politico“.
„Raktas į karinių dalinių kovinį pajėgumą ir, galiausiai, į Ukrainos pergalę yra karinės drausmės laikymasis“, – atsakydamas į peticiją rašė V. Zelenskis.
Ukrainos kariai nustebino pasaulį savo atsparumu ir sėkme mūšio lauke, atlaikydami jau metus trunkantį Rusijos kariuomenės puolimą. Tačiau Ukrainos ginkluotosiose pajėgose, kurias daugiausia sudaro naujokai, neturintys ankstesnės karinės patirties ar karinio išsilavinimo, yra ir tokių, kuriems sunku prisitaikyti prie karo. Yra tokių, kurie maištauja prieš vadų įsakymus, prisigeria ar netinkamai elgiasi. Kiti, kuriems pritrūksta amunicijos ar dvasinės stiprybės, palieka savo pozicijas ir pabėga, norėdami išsaugoti savo gyvybes.
Siekdamas sustiprinti savo pajėgas, sausio mėnesį V. Zelenskis pasirašė baudžiamąjį įstatymą, numatantį griežtesnes bausmes dezertyrams bei nepaklusniems kariams ir atimantį jų teisę skųsti sprendimus.
Šiuo įstatymu siekiama standartizuoti ir sugriežtinti pasekmes taisyklių laužymui, didinti drausmingumą ir karinių vienetų kovinį pasirengimą. Už nepaklusnumą bus baudžiama kalėjimu nuo 5 iki 8 metų (anksčiau buvo skiriama nuo 2 iki 7), o dezertyravimas arba neatvykimas į tarnybą be pateisinamos priežasties bus baudžiamas laisvės atėmimu iki 10 metų. Grasinimai vadams, alkoholio vartojimas, abejojimas įsakymais ir daugelis kitų pažeidimų taip pat bus baudžiami griežčiau, galbūt net kalėjimu. Tie, kurie šias taisykles pažeidė praeityje, išsisukdavo tik su lygtine bausme arba atlygio už tarnybą sumažinimu.
Tie, kurie pasisakė už naująjį įstatymą, pavyzdžiui, Ukrainos kariuomenės Generalinis štabas, tvirtina, kad dėl jo drausmė taps geresnė. Prie naujojo įstatymo pridėtame aiškinamajame rašte rašoma, kad anksčiau, kai teismai pažeidimus spręsdavo kaip atskirus konkrečius atvejus, kai kurie nusikaltėliai galėjo išvengti bausmės net už rimtus taisyklių pažeidimus, kol kiti gaudavo daug griežtesnes bausmes už daug menkesnius nusižengimus.
Tačiau kariai, teisininkai ir žmogaus teisių atstovai šį įstatymą pavadino netinkama ir buka priemone, kuri nepašalins pagrindinių karinio nedrausmingumo priežasčių, o pernai metų pabaigoje pateiktoje peticijoje daugiau nei 25 000 ukrainiečių ragino prezidentą jį vetuoti.
Ukrainos naujienų agentūros „Interfax“ pranešime advokatas Antonas Didenko teigė, kad naujosios baudžiamosios taisyklės panaikina laisvę veikti savo nuožiūra ir paverčia teismus „skaičiuotuvu“, kurio funkcija yra bausti karius, neatsižvelgiant į jų nusikaltimų priežastis.
„Šis įstatymas turės neigiamų pasekmių karių, kaltinamų padarius nusikaltimą, teisių apsaugai ir sumažins motyvacijos lygį tarnybos metu, – pranešime žiniasklaidai tvirtino nevyriausybinė organizacija „Reanimation Package of Reforms Coalition“. – Tai gali kelti pavojų ne tik žmogaus teisių apsaugai, bet ir valstybės gynybiniams pajėgumams.“
V. Zelenskio kariuomenės vadai nesutinka. Jų nuomone, šios priemonės yra būtinos, norint tvirtai atlaikyti Rusijos puolimą.
„Kariuomenė remiasi disciplina. O teisės aktų spragos neužtikrina jos laikymosi. Nesąžininga, kad atsisakęs kovoti karys gali sumokėti baudą, neviršijančią 10 proc. tarnybos užmokesčio arba būti nuteistas lygtinai“, – gindamas naująsias taisykles teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
Atsakydamas į peticiją, kuria prašoma panaikinti pakeitimus, V. Zelenskis sutiko, kad skiriant drausmines nuobaudas kariams reikia atsižvelgti į jų individualias aplinkybes. Jis pažadėjo, jog ministrų kabinetas ir toliau svarstys, kaip būtų galima patobulinti drausmės mechanizmą. Tiesa, jis nenurodė, kada būtų galima tikėtis šių pakeitimų, bei nesutiko sustabdyti įstatymo galiojimo.
Civilių kariuomenė
Kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo visapusišką invaziją, Ukrainos ginkluotosios pajėgos per metus išaugo nuo 250 000 iki daugiau nei milijono karių.
Šimtų tūkstančių naujų karių, kuriuos Ukraina turėjo aprūpinti ir apmokyti, antplūdis pakenkė įprastam tikrinimo procesui, todėl į mūšius pateko ir kai kurie tarnybai netinkami asmenys, savo „YouTube“ kanale paskelbtoje paskaitoje apie dezertyravimą fronte aiškino 47-osios atskirosios puolimo brigados vyriausiasis seržantas Valerijus Markus.
„Mes stengėmės kuo geriau įvertinti savo kandidatus, kiek tai mums leido aplinkybės, – sakė V. Markus. – Tačiau daugybė mūsų brigados žmonių iš tiesų nenorėjo ten būti.“ Jis tikino, kad kai kurie iš tų, kurie prisijungė dėl netinkamų priežasčių, pavyzdžiui, dėl atlyginimo, vėliau „tampa pažeidžiami ir nori bėgti, pradeda maištauti“.
V. Markus sakė, kad vadai dažnai nesupranta problemų, su kuriomis susiduria jų kariai dėl vietinių seržantų nesugebėjimo su jais susisiekti. Jis leido vaizdo įrašus, kuriuose kariai skundžiasi ginklų trūkumu arba netinkamais ar neteisėtais vadų įsakymais, o paskui pareiškė, kad daugumą problemų galima išspręsti vidiniais kanalais. Pasak jo, viešai skelbiami skundai diskredituoja Ukrainos kariuomenę ir kenkia bandymams padėti kariams.
„Ar aš pripažįstu, kad egzistuoja problemos, dėl kurių yra paliekamos pozicijos? Taip, – reformas remiančiame vaizdo įraše sakė V. Zalužnas. – Ar aš stengiuosi juos panaikinti? Tai patvirtina sėkmingos mūsų valstybės teritorijų išlaisvinimo operacijos.“
Tačiau Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nariai, kurių daugelis itin gerbia V. Zalužną, buvo labai nusivylę jo parama naujam įstatymui.
„Tai labai demotyvuoja. Tai yra toks ryškus kontrastas su V. Zalužno į žmones ir lyderius orientuota „religija“, – sakė Eugenija Zakrevska, žmogaus teisių teisininkė, dalyvavusi karo veiksmuose ir dabar priklausanti 92-ajai Ivano Sirko atskirajai mechanizuotai brigadai. Tai buvo aiški nuoroda į interviu, kurį vyriausiasis vadas gruodį davė dienraščiui „Economist“. Jame jis teigė, kad priešingai nei Kremliuje, jo ir Ukrainos „religija“ yra „išlikti žmogumi bet kurioje situacijoje.“
Tai simptomų, o ne ligos gydymas
Tie, kurie nepritaria naujam įstatymui, teigia, kad Ukraina turi kovoti su pagrindinėmis dezertyravimo ir netinkamo elgesio priežastimis, o ne griežčiau bausti taisykles pažeidusius karius.
Ukrainos karininkas, kuris neseniai paliko fronte atsidūrusį Bachmutą (ir prašė anonimiškumo, nes pareigūnai neturi teisės kalbėti su spauda), „Politico“ sakė: „Kartais pasišalinimas iš pozicijų tampa vieninteliu būdu išsigelbėti nuo beprasmės mirties. Jei jie negali pristatyti amunicijos ar pakeisti karių, ir tu kelias dienas sėdi apkasuose be miego ir poilsio, tavo kovinė vertė nukrenta iki nulio.“
Karininkas pridūrė, kad daugelis drausmės problemų kyla dėl neveiksmingo ar neatsargaus vadovavimo, taip pat dėl įtampos, tenkančios Kyjivo pajėgoms, kovojančioms su daug didesne įsibrovėlių armija, o tai reiškia, kad kariai nėra keičiami pakankamai dažnai.
„Nuovargis ir traumos sukelia psichikos sutrikimus, kurie į kario gyvenimą įneša chaosą, aplaidumą ir net ištvirkimą. Tai stipriai veikia jų kovinius pajėgumus ir paklusnumą“, – tikino karininkas.
E. Zakrevska iš Ivano Sirko brigados tvirtino, kad Ukrainos kariai retai palieka savo pozicijas – jie tęsia kovas net tada, kai jų yra mažiau ar jie patiria daug aukų.
„Kartą turėjau skambinti vadovybei ir paprašyti, kad mūsų seržantui būtų įsakyta vykti į ligoninę – jis atsisakė evakuotis, nors buvo sunkiai sužeistas, – pasakojo E. Zakrevska. – Jis liko su mumis, nors ir negalėjo gauti tinkamos medicininės pagalbos, nes buvo sužeistas ir mūsų gydytojas.“
E. Zakrevska teigė, kad kariai savo pozicijas palieka tik iš nevilties, ir pridūrė, jog norėdami išvengti dezertyravimo, vadai turėtų dažniau keisti kovotojus. Tačiau ji pripažino, kad daugelyje vietų karių rotacija yra neįmanoma dėl kovoti galinčių kareivių trūkumo.
E. Zakrevska sakė, kad dauguma brigadų yra pilnos, bet kai kurie kariai nėra tinkami kovai, tačiau „jų neįmanoma atleisti. Iš kariuomenės išvis niekas negali būti atleistas. Nebent po nuosprendžio baudžiamojoje byloje. Tokia sistema labai kenkia dvasinei būklei. Nes tai tarnybą kariuomenėje iš garbingos pareigos paverčia bausme.“
„Nevilties ir visiško išsekimo situacijose baudžiamosios atsakomybės baimė nėra veiksminga“, – teigė E. Zakrevska.
