Unikali tapybos šedevrų gelbėjimo operacija iš rusų bombarduojamos Ukrainos. Valdovų rūmų darbuotojai su kolegomis iš Lenkijos suorganizavo 30 itin garsių meno kūrinių evakuaciją iš vienos didžiausių Ukrainos galerijų Lvive. Šitaip Valdovų rūmų muziejus gavo dovaną, apie kurią net svajoti negalėjo – sales jau puošia darbai, tarp kurių autorių – ir da Vinčio, Karavadžo aplinkos tapytojai.
Taip pat – ir daugybė sąsajų su Lietuva. Muziejaus darbuotojai pasakoja, kad Lvive paveikslus gelbėjo pasišviesdami žibintuvėliais. Nedaug trūko, kad rusai ir šias vertybes būtų ištaškę į orą – viena bomba krito vos už poros šimtų metrų nuo galerijos Lvive.
Gelbėti nuo pražūties teko Lvivo nacionalinės galerijos tapybos kūrinius, kuriuos meno tyrinėtojai vadina tiesiog šedevrais. Kad išgelbėtų juos nuo galimo rusų sunaikinimo, lietuviai su lenkais suorganizavo transportą, vos per pusdienį supakavo paveikslus ir saugiai atgabeno į Lietuvą.
„Tai yra tam tikra evakuacija, viskas buvo daroma labai greitai“, – pasakoja parodų ir leidybos skyriaus vadovas Marijus Uzorka.
Gelbėjimo operacija priminė tikrą veiksmo filmą. Ne tik prireikė termoizoliacinių dėžių. Kadangi dėl rusų puolimų nuolat dingsta elektra, trapius kūrinius pakuoti teko dar ir tamsoje.
„Taupant generatorių pagamintą elektrą, reikėjo tiesiog su žibintuvėliais, vienas kolega turėjo pašviesti kitam, o kitas turėjo labai greitai tuos kūrinius saugiai supakuoti“, – kalba M. Uzorka.
Ir štai, 33 garsių Europos autorių darbai – jau trijose Valdovų rūmų muziejaus salėse. Pačios už save kalba autorių pavardės. Pavyzdžiui, štai vieną darbą 16 amžiaus pradžioje tapė Leonardo da Vinčio aplinkos dailininkas Džampjetrinas. Parodoje – 15–20 amžiaus pradžios kūriniai.
„Tikrai yra išskirtinės vertės, galima sakyti, aukso fondas Ukrainos muziejų“, – tikina parodos kuratorė Daiva Mitrulevičiūtė.
Panašų aukso fondą galėjo sukaupti ir Lietuva – tų pačių italų ir kitų šalių dailininkų darbai puošė ir Valdovų rūmų menes bei didikų kolekcijas. Tačiau ir anuomet eilinį kartą pasidarbavo kaimynai iš Rytų – caro imperijos kareiviai paveldą grobstė, o bėgdami didikai turtą bandė išsaugoti išveždami į užsienį.
Lvivo teritorija tada pateko Austrijos imperijos įtakai, tad ukrainiečiai vertybes išsaugojo. Bet… istorija kartojasi po dviejų šimtų metų. Kaip pasakoja Lvivo nacionalinės Boryso Voznyckio dailės galerijos vadovas, nedaug trūko, kad ir šiuos paveikslus rusai būtų sunaikinę amžiams.
„Viena raketa krito per du šimtus metrų nuo pilies. Duobės gylis buvo 6 metrai, plotis – apie 11 metrų. Galite įsivaizduoti, ar įmanoma surasti kokį nors rūsį, kuriame būtų galima paslėpti tokius kūrinius“, – teigia Lvivo nacionalinės dailės galerijos vadovas Taras Vozniak.
Jei ne karas, paveikslai niekada nebūtų palikę Lvivo. O dabar porą mėnesių jie lauks lankytojų Lietuvoje, kartu tai – ir dovana Vilniui 700-ų metų jubiliejaus proga. Vėliau kūriniai keliaus ir į Lenkiją. Laikinai ekspozicijai muziejų vadovai sako atrinkę vertingiausius darbus.
„Kai kurie yra iš mūsų bendrų lietuvių ir lenkų didikų istorinių kolekcijų. Tai yra viena pačių įspūdingiausių Vakarų ir vidurio Europos tapybos parodų, kurios kada nors buvo surengtos Lietuvoje. Ir viena iš pačių vertingiausių“, – pasakoja Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas.
„Bendra suma – su šešiais nuliais ir daugiau“, – tvirtina D. Mitrulevičiūtė.
Sąsajų su Lietuva – ne viena. Vaizduojama ir kunigaikštienė Teresė Sapiegienė, kurią įamžino Voicechas Horacijus Kosakas. Gerai žinoma Lietuvai ir Karlo Dolčio pavardė: „Jisai yra nutapęs mūsų šv. Kazimiero atvaizdą, kuris šiuo metu yra Florencijos rūmuose.“
Pats seniausias – 15 amžiaus pabaigos nežinomo Elzaso dailininko kūrinys, vaizduojantis tris šventąsias: „Gotikos laikotarpis, labai ankstyvas, paveikslas auksuotas.“
Pagal Piterio Kukės van Alsto sukurtus kartonus išausti Žygimanto Augusto gobelenai, užsakyti, kai valdovas rezidavo Vilniuje: „Matome tuo metu vis dažniau paveiksluose pasirodančius juodaodžius, tai rodo egzotiką.“
Parodoje – ir pikantiškos paslaptys. Ne sutanos, o kukliu apdaru save matyti 16-ame amžiuje panoro Romos kardinolas Ferdinandas de Medičis. Žinoma, šis faktas neturėjo iškilti į viešumą: „Manoma, kad kūrinys puošė paties kardinolo privačius apartamentus.“
Itin gerai lietuviams žinoma Jano Mateikos pavardė. Žymiojo „Žalgirio mūšio“ autorius čia nutapęs savo vaikus. Kol saugūs paveikslai lauks lankytojų dėmesio Vilniuje, Ukrainoje nuo karo pradžios rusai jau sugriovė ar sugadino per 200 kultūros objektų.
„Pas mus yra 67 tūkstančiai paveikslų, skulptūrų. Visa tai perkelti ar paslėpti po žeme tiesiog neįmanoma“, – sako T. Vozniak.
Valdovų rūmų muziejus atgabentus paveikslus ketina saugoti iki karo pabaigos arba tol, kol to norės ukrainiečiai.
