Pogimdyvinė depresija – būsena, nuo kurios nėra apsaugota nė viena moteris. Neretai ši rimta liga yra sumaišoma su motinystės melancholija (angl. „baby blues“). Dalinamės, kaip reikėtų atskirti galimas diagnozes ir simptomais, kurie lydi pogimdyvinę depresiją.
Motinystės melancholija dažniausiai moteris užklumpa per pirmąsias 10 dienų po gimdymo. Tuomet moteris jaučiasi prastai nusiteikusi, pavargusi, emocionali, nerimastinga. Dažniausiai tokios slogios emocijos praeina per kelias dienas.
Tačiau kitaip nei motinystės melancholija, pogimdyvinė depresija yra klastinga liga, kuriai išgyti prireikia laiko. Pasak specialistų, šios ligos simptomai gali lydėti net kelis mėnesius, o taip pat paveikti ne tik mamą, tačiau ir jos kūdikį bei visą šeimą.
Pogimdyvinė depresija yra pastebimai dažna būklė ir per metus ji pasireiškia daugiau nei vienai iš 10 motinų. Tačiau tikrieji skaičiai nėra tiksliai žinomi, kadangi net ir pastebėdamos simptomus, moterys yra linkusios nutylėti ligą, nesikreipia pagalbos.
Be to, pogimdyvinė depresija gali užklupti netikėtai ne tik mamas, tačiau ir tėčius. Pogimdyminė tėčių depresija taip pat yra pastebimas reiškinys.
Pogimdyvinės depresijos simptomai
Dažniausiai šios ligos simptomai ir požymiai kiekvienai moteriai gali būti skirtingi. Visgi, yra išskiriami ir bendriniai bruožai, kurie leidžia pastebėti ligą:
nuolatinis liūdesio ir prastos nuotaikos jausmas, kuris dažniausiai yra prastesnis ryte;
prarandamas susidomėjimas aplinkiniu pasauliu, anksčiau teikę dalykai nebeteikia malonumo;
energijos trūkumas ir nuolatinis nuovargis;
nemiga ir mieguistumas dienos metu;
jausmas, kad esate bloga mama, negalinti pasirūpinti savo kūdikiu;
sunkumas susikaupti ir priimti sprendimus;
apetito praradimas arba atsiradęs persivalgymas;
irzlumas, apatija ir pernelyg didelis jautrumas;
kaltės jausmas, beviltiškumas ir savęs kaltinimas;
mintys apie savižudybę ir savęs žalojimą;
teigiamo ryšio su kūdikiu nebuvimas, abejingumas jo atžvilgiu ir nenoras būti kartu su juo;
gąsdinančios mintys apie pavojų kūdikiui.
Dauguma moterų patiria bent vieną iš šių simptomų. Tačiau reikia nepamiršti, kad gyvenime būna ir gerų, ir blogų dienų. Visgi, jeigu šie simptomai jus kankina dažnai, ilgą laiką – kreipkitės pagalvos į specialistus, rašoma babycenter.co.uk.
Kada atsiranda pogimdyvinė depresija ir kas ją sukelia?
Pogimdyvinė depresija dažnai išsivysto per pirmuosius kelis mėnesius po gimdymo, ypač per pirmąsias penkias savaites. Tačiau tai gali prasidėti bet kuriuo metu pirmaisiais vaiko metais.
Trečdalis moterų, sergančių pogimdymine depresija, turi simptomų, kurie prasidėjo dar nėštumo metu ir tęsiasi po gimdymo. Dažniausiai pogimdyvinė depresija savo užuomazgas pradeda rodyti dar nėštumo metu, kuomet moteris jaučia didžiulį nerimą, neigiamus jausmus.
Visgi, ekspertai iki šiol nesutaria, kodėl vienos moterys yra linkusios patirti šią ligą, o kitos – ne. Tikėtina, kad taip yra dėl kelių, o ne dėl vienos konkrečios priežasties.
Kartais tam tikri dalykai, su kuriais susiduriama kiekvieną dieną, netikėtai gali užklupti ir tarsi apsunkinti savęs priežiūrą, poilsį, sveiką gyvenimo būdą.
Be to, yra ir kelios aplinkybės, kurios turi įtakos pogimdyvinei depresijai:
vaikystėje ar vėliau gyvenime patirtas fizinis, emocinis ar seksualinis smurtas;
anksčiau turėta depresija ar kitos psichikos ligos;
įtemptas ar sunkus gyvenimo laikotarpis (mirtis šeimoje, darbo netekimas, finansinės problemos ir kt.);
emigracija, būtinybė pabėgti iš šalies;
gimę dvyniai ar daugiau vaikų;
lėtinės ligos ar kitos medicininės problemos;
nestabilūs asmeniniai santykiai, palaikančio partnerio nebuvimas, pykčiai;
priešlaikinis gimdymas.
