Darbo netekę, bet stažo pakankamai turintys gyventojai gauna nedarbo išmokas. Tuo pačiu metu jie stengiasi patys susirasti darbą arba jiems padeda ir Užimtumo tarnyba. Tačiau darbo neturintys žmonės skaičiuoja, kad kartais dirbti tiesiog neapsimoka, nes siūloma alga kartais siekia beveik tiek pat, kiek ir nedarbo išmoka.
Pavyzdžiui, už minimumą 30 mėnesių ar ilgiau dirbęs gyventojas pirmuosius tris mėnesius gaus 413,51 euro nedarbo išmoką, skaičiuoja „Sodra“.
Tuo metu minimali alga į rankas siekia šiek tiek daugiau nei 500 eurus. Pridėjus papildomas kompensacijas ar lengvatas, kurios priklauso sunkiau besiverčiantiems, išeitų labai panašios sumos.
Tad gyventojai skaičiuoja, kad kai kuriais atvejais jiems neapsimoka dirbti, geriau gauti nedarbo išmokas.
Vietoje algos norėtų gauti nedarbo išmoką
Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Ilona (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) moteris pasakojo, kad neseniai užsiregistravo į Užimtumo tarnybą.
„Praėjus kelioms savaitėms susiradau darbą, pasirašiau sutartį. Tačiau netrukus man buvo paskaičiuota ir nedarbo išmoka. Ji tik šiek tiek mažesnė nei darbo užmokestis. Todėl noriu atsisakyti darbo ir likti registruota Užimtumo tarnyboje, kol susirasiu geriau apmokamą darbą.
Turiu patirties ir manau, kad galiu susirasti geresnį darbą su didesniu atlyginimu, nes dabar už siūlomą algą paprasčiausiai neapsimoka dirbti“, – pasakojo moteris.
Tik ji tikino nežinanti, ar atsisakius darbo ir toliau galės likti registruota Užimtumo tarnyboje.
„Labai norėčiau dar bent kelis mėnesius likti užimtumo tarnyboje ir gauti nedarbo išmoką. Tačiau darbą tikrai ketinu susirasti“, – žadėjo moteris.
Atsisakyti darbo dėl per mažo atlyginimo negali
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė sakė, kad darbo keitimas ir geresnių darbo sąlygų, karjeros ir tobulėjimo galimybių paieškos, jei įsidarbinus lūkesčiai nepasiteisino – individualus kiekvieno asmens sprendimas.
„Pasitaiko atvejų, kad žmogus įsidarbina ir trumpai padirbęs, vėl registruojasi Užimtumo tarnyboje. Tačiau nepastebime, kad tai būtų vyraujanti tendencija. Tokie trumpi įsidarbinimai labiau būdingi jaunimui, kuris linkęs dažniau keisti darbo pozicijas, ieško geresnių darbo pasiūlymų ir nelaukia darbo užmokesčio padidėjimo“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Tačiau, pasak jos, remiantis Užimtumo įstatymu, atsisakyti siūlomo tinkamo darbo, dėl netenkinančio darbo užmokesčio – negalima.
„Gyventojui, registruotam Užimtumo tarnyboje bedarbio statusu, atsisakius siūlomo tinkamo darbo dėl per mažo darbo užmokesčio, šis statusas panaikinamas ir, jeigu buvo paskirta ir mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka, jos mokėjimas nutraukiamas.
Atvejų, kai darbo atsisakoma, nes netenkina darbo užmokestis, kai kuriuose klientų aptarnavimo skyriuose pasitaiko nemažai. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, atsisakyti siūlomo darbo dėl netenkinančio darbo užmokesčio galima tik tuo atveju, kai viršijamos išlaidos kelionei į ar iš darbo vietos“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Įsidarbinti trukdo ir per maža alga, ir skolos
Anot M. Jankauskienės, kelionės išlaidos, apskaičiuojamos pagal atstumą nuo bedarbio gyvenamosios vietos iki darbo vietos. Pagal patvirtintą vieno kilometro įkainį, jos neturėtų sudaryti daugiau kaip 15 procentų laisvos darbo vietos aprašyme nurodyto mėnesinio darbo užmokesčio.
„Pagrindinės priežastys, trukdančios įsidarbinti: nekonkurencingas darbo užmokestis, profesinės kvalifikacijos stoka arba nepaklausi vietos darbo rinkoje profesija, susisiekimo problemos, netinkamas darbo grafikas (ilgos valandos, darbas pamainomis), prastos darbo sąlygos.
Taip pat žalingi įpročiai, artimųjų slauga, mažamečiai vaikai, darbo motyvacijos stoka, menki socialiniai įgūdžiai, mobilumo stoka, nelegalus darbas, turimos skolos , labai ilga darbinės veiklos pertrauka. Vyresnio amžiaus žmonėms įsidarbinti dažnai trukdo sveikatos problemos“, – Užimtumo tarnybos atstovė.
Anot jos, šių metų gegužę Užimtumo tarnyboje pakartotinai registravosi 5,7 tūkst. asmenų per vienerių metų laikotarpį nuo ankstesnės jų registracijos, dalis jų – norėdami susirasti labiau lūkesčius ir galimybes atitinkantį darbą.
„O nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai numato, kad gyventojui, kuriam buvo paskirta nedarbo socialinio draudimo išmoka, ir jos mokėjimo metu jis įsidarbino ar pradėjo savarankišką veiklą, išmokos mokėjimas gali būti atnaujintas, jeigu žmogus per 6 mėnesių laikotarpį nuo išmokos mokėjimo nutraukimo vėl užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir jam buvo suteiktas bedarbio statusas“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė.
Tikina, kad dirbti naudingiau, nei gauti nedarbo išmoką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija komentavo, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos dydis yra susijęs su asmens anksčiau gautomis pajamomis.
„Nedarbo socialinio draudimo išmoka gali būti mokama 9 mėnesius, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad jos dydis, siekiant darbo netekusius asmenis paskatinti greičiau susirasti darbą ir sugrįžti į darbo rinką, laipsniškai kas 3 mėnesius mažėja.
Aktyviai darbo ieškantys gyventojai įsidarbina vidutiniškai per 5–6 mėn. „Sodros“ duomenimis vidutinė nedarbo išmoka siekia 5 mėn. Ilgiau išmoka mokama vyresnio amžiaus žmonėms 5–6 mėn., o trumpiausiai – jauniausiems darbo rinkos dalyviams – 3,5–4,5“, – komentavo ministerija.
„Ekonomiškai valstybei ir asmeniui yra naudingiau dirbti ir už mažesnį atlyginimą, nes yra tikimybė, kad darbdavys, praėjus tam tikram laikotarpiui, įvertinęs jo darbinius įgūdžius ir siekdamas išsaugoti darbuotoją, gali darbo užmokestį didinti. Nedirbantis asmuo negali vykdyti jokių finansinių įsipareigojimų nei šeimai, nei finansų įstaigoms.
Duomenys rodo, kad beveik kas antras darbo neturintis asmuo gyveno žemiau skurdo rizikos ribos ir bedarbių skurdo rizikos lygis yra vienas didžiausių tarp socialinių grupių. Žemos šių asmenų pajamos ne tik neužtikrina šių asmenų būtiniausių poreikių patenkinimo, tačiau taip pat apsunkina jų integraciją į visuomenę ir darbo rinką. Atsižvelgiant į tai, nedarbo socialinio draudimo išmokų dydžių keisti neplanuojame“, – aiškino ministerija.
