Iš antro karto pavyko – Seimas ėmėsi partnerystę įteisinančio civilinės sąjungos projekto ir jam pritarė po pateikimo. Susiskaldė konservatorių krikdemų blokas, opozicija sako, kad nenorėdami nuvilti koalicijos partnerių, konservatorių lyderiai ėmėsi spaudimo taktikos frakcijos nariams. Procesą stebėjo ir homoseksualų bendruomenė, dalis jų net apsiverkė – tačiau ne iš džiaugsmo, o dėl to, kad po balsavimo juos užsipuolė ir išplūdo Petras Gražulis.
Cirkas Seime prasidėjo iš karto, tik ėmusis Civilinės sąjungos projekto.
„Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti pusvalandžio pertraukos“, – sako konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Tai taktinis žaidimas Seime – valdantieji prašo pertraukos, kad jos negalėtų paprašyti opozicija ir, pavyzdžiui, nenukeltų klausimo į kitą posėdį. Toks pat prašymas ir Pauliaus Saudargo siūlomai artimojo ryšio sąvokai, kurią opozicija ir krikdemai sugalvojo kaip alternatyvą valdančiųjų projektui.
„Norėčiau paprašyti pusvalandžio pertraukos, frakcijos vardu, šitam klausimui. Palikau ne tuos akinius namie“, – sako Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
O tuomet Pandoros skrynia ir prasiveria. Erzinti valdančiuosius pradeda darbietis Mazuronis.
„Frakcijos vardu visais likusiais darbotvarkės klausimais prašytumėm pusvalandžio pertraukos. Šito klausimo svarstyme frakcijos vardu mes prašome pusės valandos pertraukos“, – kalba A. Mazuronis.
„Prašyčiau kolegos Andriaus nedaryti jau čia tokių juokų Seimo salėje“, – sako Jurgis Razma.
„Frakcijos vardu prašyčiau šitam klausimui pertraukos iki kito posėdžio“, – sako Regionų frakcijos narys Andrius Palionis.
Vis tik priešingai nei buvo galima tikėtis, po pertraukos aistros per kraštus lietis nepradėjo.
„Nesusituokusių žmonių, jaunų žmonių Lietuvoje yra daugiau, kaip pusė milijono. Kiek yra homoseksualių žmonių patikslinti negaliu, bet spėju, kad skaičius galėtų artėti prie milijono. Tai ne dauguma, bet tikrai reikšmingas skaičius“, – kalba konservatorė Jurgita Sejonienė.
Krikdemai, nežinia ar paliepti konservatorių vadovybės, ar staiga tapę labai kuklūs, netarė nė žodžio. Kiek aštresni pabandė būti opozicijos nariai.
„Ką mes norime apskritai pasiekti, kaip šalis, kaip valstybė, ar mes norime išlikti, išgyventi?“, – teigia valstietis Aurelijus Veryga.
„Vienalyčių santuokos demoralizuoja ir griauna civilizaciją. Kam jums to reikia? Kodėl griaunate civilizaciją?“, – kalba Regionų frakcijos narys Valdemaras Valkiūnas.
„Man toks vaizdas, kad yra toks pats projektas, tas pats Raskevičius, tik ponios Jurgitos Sejonienės asmenyje. Iš esmės tai yra dūmų uždanga“, – tikina darbietis Viktoras Fiodorovas.
Bet tai sukėlė tik nedidelį LGBT bendruomenės ir jų šalininkų juoką. Kelios dešimtys jų posėdį stebėjo gyvai parlamente.
„Glumina tas triukšmas ir nepagarba vieni kitų, tai tas įspūdis bet kokiu atveju būtų slogus. Bet svarstant šį klausimą tenka išgirsti įžeidinėjimų ir nepagarbos Lietuvos žmonėms, tai tas labai skaudina“, – sako režisierius, LGBT aktyvistas Romas Zabarauskas.
Partnerystės šalininkai turimus balsus skaičiavo ir pernai, kai partnerystės projektas buvo atmestas, tą darė ir dabar. Vis tik prieš pat balsavimą salėje buvo jaučiamas susikaupimas – nė viena pusė nebuvo užtikrinta savo sėkme. Emocijos neprasiveržė net ir sužinojus rezultatus: „Už 70, prieš 49, susilaikė 6, projektui po pateikimo pritarta.“
„Geros nuotaikos, labai džiaugiuosi šios dienos sprendimu, manau kad tai Lietuvos istorijoje labai rimtas žingsnis, bet tai yra tiktai pirmas etapas“, – sako Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius.
„Mums tai iš tikrųjų yra šventė ir šito svarbaus pirmojo žingsnio žengimą mes vertiname labai gerai, kad pagaliau Lietuvoje pradėtas spręsti LGBT žmonių klausimas“, – kalba „Mamos už LGBTQ+ vaikus“ atstovė Rasa Račienė.
Tačiau tuomet savo atskirą šou surengė skandalistas Petras Gražulis. Jis užsipuolė keletą homoseksualų: „Iš kur tie piderastai atsiranda? — Mes visada buvom. — Išsigimimas! — Tik dabar pamatėt, kad jų yra? — Jūs esate išsigimę, Dievas sukūrė vyrą ir moterį, o ne vyrą ir vyrą.“
Bet jei tokie pašūkavimai Gražuliui įprasti, LGBT bendruomenės žmones tai pravirkdė.
„Žmonių kvailumas. — Petro Gražulio? — Sunku kalbėti dabar biškį, atsiprašau. Mane stebina, kad Seime vis dar turime tokių nežmogiškų, negerbiančių Lietuvos piliečius žmonių, nes pradėkime nuo to, kad mes visi esame valstybė“, – kalba LGBT bendruomenės narys Mantas Mackevičius.
Pateikimo stadija tik pirmoji iš 3 būtinų, kad įstatymas būtų priimtas. Dabar projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Nevyriausybininkai ir LGBT organizacijos jau žada teikti siūlymus, kaip projektą tobulinti.
„Tos pačios lyties šeimos turi vaikus, šiuo metu pateiktas civilinės sąjungos įstatymas niekaip neapsaugo tos pačios lyties šeimose augančių vaikų, taip pat yra klausimas plačiau išeskaluotas dėl pavardžių, tai matome įstatyme labai daug spragų“, – sako Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
Prezidentas Gitanas Nausėda išskirtiniame interviu TV3 žinioms sako tikintis, kad dabar tikrai pavyks užtikrinti teisinę apsaugą homoseksualioms šeimoms.
„Yra atsižvelgta į tam tikrus pasiūlymus, pataisymus, kuriuos mes teikėme, pirmiausia tuo, kad partnerystė buvo padaryta labai panaši į santuoką, į šeimą, taip pat atsisakyta tam tikrų nuorodų į civilinio kodekso šeimos teisės knygą, nes ten taip pat yra reglamentuota šeimos teisė. Autoriai tikrai stengėsi atsižvelgti į tam tikrus kompromisus“, – teigia G. Nausėda.
Šiame balsavime, lyginant su praėjusių metu balsavimu dėl partnerystės, gerokai mažesnius raumenis parodė konservatorių krikdemų flangas. Dalis jų balsavo už, arba neatėjo visai.
„Vertinu, kad, matyt, kolegos kai kurie, kurie balsavo prieš, arba susilaikė dėl partnerystės įstatymo, dabar įvertino, kad tai labiau kompromisinis variantas“, – sako konservatorius Paulius Saudargas.
„Aš kiek žinau, buvo labai griežti susitarimai, net iki draudimų kalbėtis, arba kalbėti prieš projektus ir išties tas spaudimas frakcijos viduje davė vieną ar kitą rezultatą“, – kalba Regionų frakcijos narė Agnė Širinskienė.
„Man niekas spaudimo nedarė. — O jūs kam nors? — Irgi niekam spaudimo nedariau. Viskas kas buvo frakcijoje, tai buvo diskusijos kiek žmonių nuomonę gali pakeisti pasikeitęs įstatymo projektas“, – tikina Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Bet krikdemų siūlomas artimojo ryšio įteisinimas taip pat sulaukė parlamento pritarimo. Jis, kaip ir civilinė sąjunga, dabar bus svarstomas komitetuose.
