Rugsėjis Inetai Puzaraitei-Žvagulienei šiemet kaip niekad gausus naujovių. Rugsėjo pirmą ji į mokslus išlydėjo ne tik pirmokę dukrą Barborą, bet žinių rinkti iškeliavo ir pati. Be to, pildosi ir seniai savyje laikyta svajonė – Ineta pradeda senelių namų įkūrimą.
Ji portalui tv3.lt atvirai papasakojo apie tai, kas paskatino imtis mokslų, svarbiausius dalykus kuriant naująjį verslą bei kaip ji spėja nuveikti tiek darbų vienu metu.
Nauji mokslai – naujam verslui
Visai neseniai Ineta Puzaraitė-Žvagulienė pranešė netikėtą naujieną – ji pradeda socialinio darbo vadybos studijas. Tuomet žinoma moteris savo facebook paskyroje rašė: „Mano rankose – pasirašyta studijų sutartis! Vieni vadina mane beprote, kiti sako, kad jau niekuo negaliu nustebinti, dar kiti keikia, kad čia juk šimtą darbų darydama galiausiai šūde sėdėsiu. Bet, kad ir kas benutiktų – bent jau žinosiu, kad stengiausi kiek galėjau.“
Šiandien ji pripažįsta – naujosios studijos glaudžiai susijusios ir su dar viena svajone – net penkerius metu brandinta idėja atidaryti senelių namus. „Jau seniai tą idėją turėjau, tik niekaip neradom tinkamų patalpų“, – sako ji.
Tačiau dabar, kai šios patalpos rastos, Ineta lengviau atsikvepia ir juokiasi: „Galbūt aš per daug išranki, per daug reikalavimų toks patalpoms keliu.“
Tiesa, ji jau yra įkūrusi vaikų darželį, tad anksčiau verslininkei jau yra tekę ieškoti panašaus pobūdžio vietos. „Darželį įkūrėm praktiškai nuosavame name, čia turim ir kiemą, aplink – pušynai, daug gamtos, turim net savo šiltnamį“, – sako ji pabrėždama, kad vieta jai – be galo svarbu.
Nors itin svarbus, tai tik vienas iš verslininkės darbų. Dabar laukia nauji iššūkiai bei tai, ką Ineta vadina sunkiausiu etapu: mokytis visus su naujuoju verslu susijusius įstatymus bei gauti reikalingus leidimus. Visa tai moteriai tenka daryti jau ne pirmą kartą, tačiau ji pripažįsta – šįkart tai daug sunkiau nei kuriant vaikų darželį.
Darželių versle iki šiol besisukanti moteris atvira ir apie čia stebimas problemas. Pagrindinė jų – itin didelis darželių trūkumas. Čia ji trumpam sustoja ir kiek atsargiau užsimena: „Svarstom ir apie plėtrą į kitus miestus. Tačiau tam dar reikia pasirengti, įdėti nemažai darbo.“
Mokinio suole – ir mama, ir dukra
Tiesa, šiemet į naujus mokslus kibs ne tik pati I. Puzaraitė-Žvagulienė, tačiau ir jos dukra Barbora. Ji šiemet sėdi pirmoko suole. Tačiau tai nebuvo planuota, juokdamasi priduria moteris: „Dukrai jau laikas buvo, vis tik pirma klasė, niekur nepabėgsi ir nepriplanuosi. O man – tiesiog taip gavosi, kad taip pat atėjo laikas.“
Šiuo metu mokslus pradedanti I. Puzaraitė-Žvagulienė be to turi ir daugybę kitų atsakomybių: pirmiausia visuomet atrasti laiko vaikams, prižiūrėti darželio verslą bei rūpintis naujuoju senelių namų projektu.
Paklausta, kaip vos per 24 valandas paroje ji spėja tiek daug, ji atvira – jokios paslapties ar stebuklingo būdo čia tikrai nėra: „Reikia dirbti. Kartais nukenčia išeiginės ar atostogos, negaliu jų sau kol kas leisti. Man ir darželis buvo naujovė. Tuomet vakarais vietoj knygos skaitydavau įstatymus, vietoj filmo – taip pat įstatymai, dabar lygiai taip pat. Bet jeigu tik norėsi ir darysi, tikrai to laiko yra užtektinai.“
