Įpusėjus kol kas gana lietingai vasarai, grybautojai džiaugiasi pasipylusiomis miško gėrybėmis ir vos į pintines telpančiais laimikiais dalijasi socialiniuose tinkluose. Tačiau specialistai skuba įspėti, kad azarto apakinti lietuviai netyčia neprisirinktų mirtinai nuodingų grybų.
Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja Jurga Motiejūnaitė naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kokius nuodingus grybus lengva supainioti su tinkamomis vartoti miško gėrybėmis ir kokios yra svarbiausios taisyklės, kurias turėtų žinoti kiekvienas grybautojas.
Ragina laikytis saiko
Mikologė sako pirmiausiai norinti paraginti grybautojus jausti saiką ir nesistengti nurinkti visų miško grybų. Pasak jos, neretais atvejais tautiečiai prisirenka pilną krepšį gėrybių, bet galiausiai pusę jų išmeta, nes supranta, kad neturi, kur panaudoti tiek daug grybų.
„Jei renkama sau, įvertinkite, ar tikrai viską suvartosite. Sako, atiduosiu draugams ir kaimynams. Ar jie tikrai norės? Nebūtina visko išsinešti iš miško.
Palikite grybų sporoms subręsti, gyvūnams pasimaitinti, vaisiakūniams supūti ir augalus savo maistmedžiagėmis pamaitinti. Ir jokiu būdu nekapstykite samanų, ieškant pupos dydžio baravykėlio – taip pažeidžiamas grybo kūnas – grybiena“, – aiškina J. Motiejūnaitė.
Nors daugeliui lietuvaičių grybavimas yra tarsi meditacija ir puiki pramoga, mikologės teigimu, grybaujant reikia elgtis atsakingai ir prieš žengiant į mišką suprasti, kad netinkamu savo elgesiu galime pakenkti gamtai.
„Gamtoje turime elgtis kaip mandagūs svečiai, o ne plėšikaujantys okupantai. Nelupti samanų, nepalikti šiukšlių, neiti į rezervatų zonas, netempti bagažinėmis grybų, jei nesate tikri, kad viską suvalgysite.
Taip pat negrybauti su grybų pažinimo vadovais rankose. Jei nors minutę suabejojote dėl to, kokios rūšies grybas, jo neimkite“, – sako pašnekovė.
Būtina gerai pažinti grybus
Pasak pašnekovės, nėra jokių specifinių bendrų požymių, kurie padėtų atskirti valgomus grybus nuo nuodingų. Todėl, J. Motiejūnaitės teigimu, prieš eidami į mišką grybautojai turi būti įsitikinę, kad labai gerai pažįsta visas grybų rūšis.
„Svarbu nerinkti jokių grybų, kurių idealiai nepažįsta renkantysis. Daugelis grybų, tame tarpe ir labai panašių į įprastinius valgomus, yra daugiau ar mažiau nuodingi.
Esu mačiusi, kaip miške, kuriame vienos šalia kitų augo mirtinai nuodingos žalsvosios musmirės ir valgomos žalsvosios ūmėdės, žmogus prisirinkęs ūmėdžių suabejojo ir išvertė visą krepšį surinktų ūmėdžių. Racionalus poelgis“, – sako mikologė.
Ji dar kartą akcentuoja, kad gerai nepažįstant grybų juos galima lengvai supainioti, todėl nepatyrusiems grybautojams specialistė rekomenduoja rinkti tik tas miško gėrybes, kurios žmonėms yra puikiai žinomos.
„Galima pasakyti, kad musmirės turi žiedą ir sustorėjusios, su išnara koto apačioje, bet žiedus turi ir valgomi gudukai. Bet kokiu atveju, jei grybautojas nėra visiškai tikras savo žiniomis, reiktų apsiriboti baravykais, raudonviršiais, lepšiais, kazlėkais ir voveraitėmis.
Tada blogiausia, kas gali įvykti, kad prisirinks aitriųjų baravykų ir teks dėl kartumo išmesti visus išvirtus grybus“, – sako J. Motiejūnaitė.
Mirtinai nuodingi grybai
J. Motiejūnaitė įspėja, kad nors miškuose gausu naudingų ir skanių grybų, svarbu atpažinti tuos, kuriuos lengva supainioti su galinčiais sukelti apsinuodijimą ar net mirtį.
„Tradiciškai reikia perspėti dėl smailiakepurės ir žalsvosios musmirės, ypač pastarosios, nes ji lengvai supainiojama su ūmėdėmis ir žaliuokėmis. Pilkąsias, gelsvąsias ir margąsias musmires irgi galima supainioti su valgomais grybais.
Tačiau pirmos dvi ne tokios mirtinai nuodingos, o margoji vis tik dažniausiai būna su taškeliais, kurie jas išskiria“, – sako mikologė.
Taip pat, specialistės teigimu, gerai nepažįstant grybų, nereikėtų susigundyti kelmiukėmis arba kelmučiais: „Vietoj jų galima prisirinkti nuodingų puokštinių kelmabudžių arba mirtinai nuodingų kūgiabudžių.
Bendrai tariant, pagrindinė ir absoliuti taisyklė yra ta viena, kurią jau minėjau – idealiai pažinti grybus, neeksperimentuoti, ypač jei žinios vidutinės ar menkesnės už vidutines.“
Svarbu grybus tinkamai paruošti vartojimui
J. Motiejūnaitė atkreipia dėmesį, kad surinktus grybus svarbu kuo greičiau sutvarkyti, o tuomet, priklausomai nuo jų rūšies, tinkamai paruošti vartojimui.
„Jei mišinys įvairių grybų – geriausia apvirti, o paskui jau naudoti kaip norėsis. Jei baravykai, lepšiai, kazlėkai ar voveraitės, galima dėti tiesiai ant keptuvės ir nevirtus, galima džiovinti.
Svarbu nelaikyti neapdorotų grybų per ilgai, ypač plastikinėse talpose ir dar šiltai, nes juose gana greitai prasideda irimo procesai“, – pataria mikologė.
