Kasdien Lietuvoje įvyksta vidutiniškai daugiau nei 10 avarijų, kuomet automobilis kelyje susiduria su gyvūnu. To pasekmės – apgadinti automobiliai, sužaloti, o kartais net žuvę žmonės ir gyvūnai. Policija ragina vairuotojus prie savo automobilių tvirtinti ultragarso švilpukus, kurie neva baido žvėris.
Tačiau mokslininkai sako, kad ultragarso poveikis gyvūnams nėra ištirtas ir neaišku,kaip stirna ar briedis jį išgirdęs elgsis: bėgs nuo jo tolyn į mišką ar atvirkščiai – mesis į kelią po ratais.
Pareigūnai Šiauliuose vairuotojams dalino ultragarsą skleidžiančius švilpukus: „Čia yra apsaugoti gyvūnus ir apsisaugot nuo gyvūnų, švilpukai įsistato į groteles ir skleidžia specialų garsą. – Dėkui labai, geros dienos. – Manot, padės? – Padės, nepadės, bet reikia užsidėti vis tiek.“
Nedideli plastikiniai švilpukai nesudėtingai tvirtinami prie automobilio grotelių. Automobiliui pasiekus 30–50 km/val. greitį švilpukas ima skleisti žmogaus ausiai negirdimą garsą, kuris esą nubaido gyvūnus.
„Šie švilpukai skleidžia 400 metrų spinduliu ultragarsą, tai gyvūnai iš tokio atstumo jau girdi tą garsą ir bijo išeiti į kelią“, – aiškino policininkas Saimonas Altaravičius.
Gavę dovanų vairuotojai džiaugiasi, tačiau kai kurie abejoja švilpukų veiksmingumu:
„Čia yra ultragarsinis švilpukas, kuris skleidžia ultragarsą ir atbaido gyvūnus kelyje. – Labai reikia, ačiū. – Dažnai tenka važiuoti naktimis? – Taip. – Ar manot, kad gali tokie dalykai padėti? – Pabandysim, žinosim.“
„Jei dalina, gal išbandytas reikalas.“
„Nežinau, į gyvūno galvą neįlįsiu. Gal, tikiuosi.“
„Neturėjot tokių? – Ne, dar neturėjau, bet visą laiką galvojau. – Ar manot, kad padės? – Manau, kad taip.“
„Turit? – Turiu užsidėjęs. – O, sakykit, ar padeda? – Nežinau, per du metus, važinėju ir vakare, nepasitaikė, kad kas išbėgtų.“
„Nepadės. – Kodėl? – Reikia pačiam žiūrėti. Tikrai nepadės.“
Nuo šių metų pradžios iki lapkričio šalies keliuose jau įvyko daugiau nei pusketvirto tūkstančio automobilių susidūrimų su gyvūnais. Avarijose sužeisti beveik pusšimtis žmonių. Pareigūnai pastebi, kad pastaraisiais metais susidūrimų skaičius išaugo. Eismo įvykių padaugėjimas stebimas ir rudenį, ypač spalį, lapkritį bei gruodį, kada tamsusis paros laikas itin ilgas, o gyvūnai migruoja iš laukų į miškus.
Vairuotojai pasakoja ir savo įspūdžius, kuomet kelyje teko susidurti su gyvūnais:
„Labai netgi ieškojau, kur pirkti, kaip čia galima įsigyti. Superinis dalykas. – Neteko susidurti su gyvuliu gatvėje? – Teko, bet vis laimingai kažkaip, stengiuosi išvairuoti saugiai.“
„Teko. – Skaudžios pasekmės? – Ne, ne. – Mašiną aplamdė? – Jo, truputuką. Seni laikai čia.“
„Ne, nutrenkti neteko, Dievas apsaugojo. Bet mačiau, prieš mane nutrenkė, kas liko iš automobilio. Ir gyvūnų gaila, ir automobiliai sulamdyti. Tai baisu.“
„Daug tų žvėriukų ant kelio mėtosi, lavonų. Rudenį visada taip. – Ar teko susidurti kelyje? – Teko, iš Latvijos grįžtant su usūriniu šuniu. Nudaužiau jį.“
„Stirna, bet nedidelė. Tai nieko baisaus.“
Prieš porą metų užfiksuota avarija, kurioje autobusas parbloškė ir mirtinai sužalojo į kelią išbėgusį briedį: „Ten turbūt vartai praviri buvo, čia gi prie pat tvora, niekur gi neišbėgsi. Ten iš toliau bėgo, čia pakraštį gal bėgo patamsy. Taigi nepamatysi, kur išeina. Žvėris toks dalykas, kad jis į kelią sukasi ir bėga išsigandęs.“
Vairuotojas pasakoja, kad šį kartą nepadėjo ir ultragarsiniai švilpukai:
„Dabar gi tokiu laiku. Pas jį ir švilpukai yra specialūs, važiuoji – švilpia, kad atbaidytų žvėris. Specialūs, bet nieko nepadėjo.“
„To nuprognozuoti išties nėra, kartais žvėris sustoja kelkraštyje, kartais jis bėga per kelią, o kartais net pristabdžius greitį, jis taikosi atsitrenkti į automobilį kaip ir specialiai. Žinoma ir šviesos jį apakina, įvairiausi įvairiausi faktoriai, skirtingos situacijos“, – teigia mokslininkė dr. Rasa Vaitkevičiūtė.
Miškų mokslo specialistė sako negirdėjo, kad Lietuvoje būtų atlikti tyrimai, kuriais būtų bandoma išsiaiškinti, kaip ultragarsas veikia gyvūnus ir ar išvis yra koks nors prognozuojamas poveikis.
„Jeigu žinotume, kaip žvėris elgsis pamatęs automobilį ar išbėgęs į važiuojamą dalį, mes turbūt būtume labai pažengę moksle“, – sako dr. R. Vaitkevičiūtė.
Statistiškai dažniausiai į kelius išbėga stirnos.
„Jos elgiasi tikrai labai skirtingai, kiek aš pati matau ir kiek įvairių pranešimų būna. Tai prognozių kažkokių negali pasakyti, ką jinai darys“, – kalba dr. R. Vaitkevičiūtė.
Tad pasikliauti vien ultragarso švilpukais, kol jie nėra ištirti ir įrenginėjami automobiliuose dar gamyklose, nederėtų. Svarbu ypač šiuo metų laiku pasirinkti saugų greitį ir būti budriam, ypač važiuojant miškingose, neaptvertose nuo miško tvora kelio atkarpose.
