Jau po kelių metų Baltijos jūroje netoli Palangos pradės dygti vėjo jėgainių parkas. Kurorto svečiai ir gyventojai baiminasi, kad besisukantys „vėjo malūnai“ gadins vaizdą ir Palanga nebebus tokia kaip buvusi. Kurorto meras ramina, jog jėgainės matysis tik idealiomis oro sąlygomis. O štai ornitologai sako, kad parko zonoje išnyks jūrų gyvūnai ir paukščiai.
Karšta ir saulėta diena Palangoje. Paplūdimyje šimtai žmonių, o kas maudytis ir degintis nenori, ramiai vaikštinėja kurorto simboliu – tiltu. Poilsiautojai tiesiog mėgaujasi atsiveriančiais vaizdais, o vakarais palydi už horizonto nusileidžiančią saulę:
„Gražu, gražu. Atvažiuojam, pasižiūrim ir vėl išvažiuojam.“
„Jūra, laivai.“
„Jūros vaizdas visada gražus mano akiai.“
Tačiau panašu, kad horizontas netruks gali pasikeisti. Palangoje viešintis Energetikos ministras pristato planus jūroje šalia kurorto pastatyti vėjų jėgainių parką.
„Mes matome, kad jūros energetika, galėtų vienas parkas pagaminti beveik 25 procentus visos Lietuvos energetikos poreikio, antras parkas – 50 ir taip toliau. Tai galima įsivaizduoti, kad keltas parkų iš principo sprendžia reikšmingai Lietuvos situaciją“, – teigia energetikos ministras Dainius Kreivys.
Apie tokias užmačias išgirdę pasipiktino ne tik vietiniai Palangos gyventojai, o ir miesto svečiai. Žmonės pritaria vėjų jėgainių statybai, tačiau tik ne šalia Palangos:
„Manau, kad Palanga turi išlikti autentiška. Dievaži, tikrai yra daugiau vietų, kur galėtų stovėti tie malūnai. Galbūt yra gerai, bet Palangoje tegu nedaro to. Aš – prieš.“
„Tai bloga mintis. Kadangi vaizdas dabar labai gražus. Tai mano pirmas vizitas Palangoje, labai gražus miestas, kavinės. Tad sakau ne, tai bloga mintis.“
„Horizontas jau bus ne toks, koks dabar.“
„Žalioji energija, sakykim, neteršia gamtos, bet tik ne čia.“
„Negaliu dabar nieko pasakyti, reikia kažkaip įsivaizduoti, kad jis stovi.“
Palangos meras visuomenę ramina. Neva jėgainės matysis tik idealiomis oro sąlygomis. Esą Palangos savivaldybė išsiderėjo, kad vėjo jėgainės stovėtų už 30–40 kilometrų nuo kranto, o ne vos už kelių kilometrų, kaip iš pradžių siekė energetikos ministerija.
„Derybos visą laiką nebūna lengvos. Džiaugiuosi, kad energetikos ministerija kartu su vyriausybe atsižvelgs į mūsų pastabas ir tos jėgainės bus ne 9 kilometrų atstumo kaip buvo pradžioje, nes 9 kilometrai būtų labai ryškiai matyti“, – sako Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Ministras aiškina, esą vėjo jėgainių parkas būtinas energetinės nepriklausomybės plėtrai bei kainų už elektrą mažinimui. Bet to, Palangos savivaldybė iš naujųjų kaimynų kasmet uždirbs po 3 milijonus eurų.
„Šiuo metu Lietuva pasigamina 31 procentą elektros energijos. Realiai, mes visą likusią elektrą importuojam ir importuojam labai brangiai. Ir kuo toliau, tai darome vis brangiau. Nes visose šalyse tos elektros pradeda trūkti“, – aiškina D. Kreivys.
Tačiau kaip dažnai ir būna, žmonių interesai aukščiau gyvūnijos – sako ornitologai. Jie planuojamo įrengti parko teritorijoje dabar atlieka tyrimus. Mokslininkų teigimu, pastačius jėgaines vandens gyvūnų ir paukščių šioje vietoje gali nebelikti.
„Planuojamoj vietoj gyliai yra labai didžiuliai. 40 ir daugiau metrų. Tai ten tos gyvūnijos yra. Ką rodo tyrimai, kad tam tikru metu yra ir paukščių užfiksuota, jūrinių ančių. Netoli yra saugoma teritorija į kurią irgi reikia atsižvelgti kokią įtaką tam darys parkas ir ar ta teritorija nebus prarasta“, – sako ornitologas Julius Morkūnas.
Vėjų jėgainių parko statybos prasidės 2025 metais, 2028 jis turėtų pradėti veikti. Viso projekto kaina apie pusantro milijardo eurų.
