Prekybininkai piktinasi plastikinių maišelių apmokestinimu: „Į laikraštį neįvyniosi žmogui“

Lietuvoje įsigaliojo naujas draudimas. Prekybininkai nemokamai gali dalinti tik pačius ploniausius plastikinius maišelius pirkiniams susidėti, už storesnius būtina imti mokestį.

Taip siekiama pažaboti dažniausiai gamtą teršiančių plastikinių maišelių naudojimą. Ar prekybininkai laikosi naujo reikalavimo pirmieji Lietuvoje tikrinti pradėjo Klaipėdos aplinkosaugininkai.

Klaipėdos aplinkosaugininkai pirmieji Lietuvoje pradeda akciją ir tikrina, į kokius plastikinius maišelius prekybininkai pirkėjams krauna pirkinius. Šalies valdžia planavo visai uždrausti plastikinius maišelius naudoti prekyboje, tačiau susizgribo, kad kai kurių produktų be jų nusipirkti neįmanoma, tad tiesiog nustatė naujas taisykles, kurios įsigaliojo šią savaitę.

„Įsigaliojo draudimas lengvuosius plastikinius maišelius, nuo 15 iki 50 mikronų dalinti neatlygintinai. Už juos turi būti imamas mokestis. Tikslas yra toks, kad skatinti visuomenę kuo mažiau vartoti tų maišelių, kad vartotų daugkartinius. Kad tų plastikinių maišelių atliekų kuo mažiau patektų į atliekų srautą“, – teigia Klaipėdos aplinkosaugininkų viršininkė Laura Dagilienė.

Pirmieji taikinyje – smulkieji verslininkai. Plonesnius nei 15 mikronų maišelius nemokamai duoti galima. Tokius dažniausiai naudoja turgaus prekybininkai.

Tad aplinkosaugininkai specialiu aparatu ir tikrina kokio storio maišelius šie parduoda, o kokius duoda nemokamai: „Tai šitie yra, labai, labai lengvi plastikiniai maišeliai, tai jų nereikia apmokestinti. Bet jei sugalvotumėt storesnius, tai jau turit prašyti. – Nieks čia neužsiims tokiais niekais, ką aš imsiu už tą maišelį? – Tai už šitą maišelį ir nereikia.“

Reidą smalsiai stebi pirkėjai. Sako, apskritai visus maišelius reiktų apmokestinti: „Būtinai reikia. Užtai, kad maišelius griebia metrais matuojant. Metrais. Tiesiog va taip va pas mus parduotuvėj. – O kodėl žmonės taip elgiasi? – Gal šiukšles deda, gal išmatas šuniukų, kad nepirkti. Žinot, kaip nemokamai. Nemokamai viskas.“

Reidas keliasi į turgavietės mėsos skyrių. Tikrinamas vienas prekystalis po kito. Jei naujojo reikalavimo prekybininkai nesilaiko gali sulaukti įspėjimo arba baudos nuo 100 iki 200 eurų. Juridiniams asmenims baudos siekia nuo 1000 iki 2000 eurų: „Turit storesnių? – Storesnius aš tik duodu už pinigėlius. – Ir kiek prašot? – 10 centų. – Kiek? – 10 centų.“

Aplinkosaugininkams tikrinant maišelius kai kurie žmonės piktinasi: „Mūsiškiai žada kūrenti mazutą, o maišelius žiūri. Mėsą į laikraštį suvyniotume. Absurdas. Absurdo teatras.“

Prekybininkai kraipo galvas. Esą nejau vėl grįžtame į sovietmetį, kai mėsą teks vynioti į popierių: „Nu nereikėtų gal. Į laikraštį neįvyniosi žmogui. Į popierių. Blogai mums, šiaip, blogai.“

O kiti prekeiviai galvoja visai priešingai: „Aš galvoju, kad mes ir taip labai teršiam gamtą. Tai gal juos visai išimti reikia.“

Šį kartą pažeidėjų aplinkosaugininkai nenustatė, bet tokius reidus tęs. Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas per metus sunaudoja daugiau nei 300 plastikinių pirkinių maišelių.

Pasaulyje jų įsigyjama po du milijonus kas minutę. Perdirbami vos keli procentai – dauguma kitų nukeliauja į jūras ir vandenynus. Kur tampa tikrais nuodais ir spąstais gyvūnams. Mokslininkai yra paskaičiavę, kad plastikinis maišelis suyra per 400 metų.

www.tv3.lt

Leave a reply:

Your email address will not be published.

Site Footer