„TV Pagalbos“ žvaigždė Rūta Filejeva prieš keletą metų nusprendė įsigyti beveik 100 kvadratinių metrų kotedžą Vilniaus pakraštyje, nes keturių asmenų šeimai iki tol turėtas butas tapo per ankšta vieta gyventi. Bankas Rūtai naujam būstui paskolino 126 tūkstančius eurų, kuriuos moteris įsipareigojo išsimokėti per 30 metų. Moteris ramiai gyveno, mokėjo po 470 eurų per mėnesį ir prieš keletą dienų sužinojo nemalonią žinią. Dėl augančių palūkanų netrukus teks mokėti kone dvigubai.
Mėnesinė Rūtos paskolos už kotedžą įmoka vietoje mokėtų 470 eurų pakils net iki 770 eurų, mat prisidės apie 3 procentus sieksiančios Euribor palūkanos, kurios, kai moteris ėmė paskolą, buvo apvalus nulis.
„Aš manau, kad kiekvienam normaliam žmogui tie 300 jaučiasi. Galiu pasakyti, kad tas taupymo režimas yra įsijungęs jau keletą metų – pandemija, karas. Nežinau, kiek galima pritaupyti auginant du vaikus“, – kalbėjo „TV Pagalbos“ žurnalistė.
Palūkanos gali dar augti
Rūtos likimas laukia šimtų tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie jau pajuto arba netrukus pajus beveik dvigubai išaugusias įmokas bankams. Lietuvoje iš maždaug 700 tūkstančių darbingo amžiaus namų ūkių – apie 140 tūkstančių turi paėmę būsto paskolas. Tai – kas penkta šeima.
„Be abejo, bus nemalonu. Prie įmokų prisidės 200–400 eurų per mėnesį. Supraskime, kad laukia recesija, laukia ekonominis sulėtėjimas ir dalis žmonių tikrai gali netekti darbų, arba jau neteko. Tai tokių žmonių nekilnojamas turtas gali būti parduotas, nes tiesiog nebus gebėjimo aptarnauti tokias paskolas“, – kalbėjo finansų analitikas Marius Dubnikovas.
2 ar 3 procentais padidėjusios palūkanos – ne pabaiga. Gali būti, kad nepažabojant vis augančios infliacijos, palūkanos pasieks 4 ar net 5 procentus.
„Tos augančios palūkanų normos pradės po truputį kandžiotis. Šiandien Euriborą matome virš 2 procentų, labai tikėtina, kad mes jį galime pamatyti siekiantį netgi ir 3 ar 4 procentus per ganėtinai trumpą periodą“, – sakė M. Dubnikovas.
„Vien Lietuvoje būsto paskolų, nekalbant apie verslo paskolas, žmonės yra pasiskolinę daugiau nei 11 milijardų eurų. Ir mes galime tada paskaičiuoti, jei palūkanos padidėja 1 procentu, tai nuo 11 milijardų yra daugiau nei 100 milijonų pajamų bankams. Greičiausiai nepatyrus jokių papildomų išlaidų“, – kalbėjo nekilnojamojo turto ekspertas Arnoldas Antanavičius.
Didžiausia našta – jaunoms šeimoms
Europos parlamentarė, Ekonomikos ir pinigų politikos komitete dirbanti Aušra Maldeikienė nieko raminančio nežada. Teks susitaikyti su nauja realybe ir pratintis prie minties, kad ilgam laikui baigėsi pigių paskolų era.
„Ko laukti ateityje? Sąžiningas atsakymas yra labai paprastas. Yra pernelyg daug nežinomųjų ir iš tikrųjų niekas nesupranta, kas bus. Mano intuicija sako, kad visos perturbacijos dar vyks kokį gerą dešimtmetį“, – sakė europarlamentarė.
Tikėtina, kad didžiausią naštą pajus jaunos šeimos, kurios pastaraisiais metais ėmė paskolas būstui Lietuvos didmiesčiuose, skolinosi nemažas sumas, tačiau neturi pakankamai santaupų juodai dienai ir uždirba vidutinio dydžio algas.
„Tikrai žinau atvejų, kada žmonės jau dabar labai stipriai išgyvena tą situaciją ir svarsto apie būsto pardavimą. Kai esi šeimoje su vaikais, manau, bet koks būsto keitimas, pardavimas dėl tokių priežasčių yra labai skausmingas“, – kalbėjo R. Filejeva.
Nemažas iššūkis laukia ir kiek daugiau uždirbančių šeimų. Du vaikai, mokesčiai, maistas, išaugusios elektros ir šildymo kainos išgręžia Rūtos finansus iki pačio dugno. Apie kažkokį taupymą net nėra kalbos.
„Vaikų sąskaita tikrai netaupysime, nes tai būtų skaudžiausia. Natūralu būtų atsisakyti kelionių, išėjimų į kiną, skaniau pavalgyti vakarienę. Bet ir šiaip, kai einu į parduotuvę, žiūriu, kad nusipirkčiau produktą su akcija“, – sakė moteris.
Rūtos situacija – vadovėlinis pavyzdys mūsų valdžiai, kad reikia neužsiimti pinigų mėtymo politika, o rūpintis šalies ateitimi – jaunomis šeimomis ir jų vaikais.
„Žmogaus pajamos didelės, bet niekas neįvertina, kad jis turi didelę būsto paskolą, nes turi daug vaikų. Lietuvoje toks žmogus padaromas labai turtingas, nors realios jo pajamos, iš kurių jis turi pragyventi, yra mažesnės negu kokios pensininkės, kuri turi būstą, neturi paskolų ir gauna pajamas.
Pavyzdžiui, mano pensija per pastaruosius metus išaugo 145 eurais. Kokiu tikslu? Aš taip ir nesupratau. Aišku, malonu, kai tavo pensija auga, bet tie pinigai tikrai daug labiau reikalingi žmonėms, kurie turi vaikų ir turi paskolas“, – kalbėjo A. Maldeikienė.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
