Europa neturėtų švelninti sankcijų Rusijai – galima rasti kitą kelią užtikrinti maisto tiekimą iš Ukrainos, tikina premjerė Ingrida Šimonytė. Ji nurodė, kad Vladimiras Putinas turi du ginklus, kuriais grasina visam pasauliui. Tai šaltis ir badas.
Apie tai, ar Europa bus linkusi švelninti sankcijas Rusijai, su ministre pirmininke kalbėjosi TV3 žurnalistas Vladimiras Laučius.
Lietuva dalyvauja Europos Sąjungos (ES) svarstyme priimti sprendimą dėl sankcijų Rusijai sušvelninimo. Sankcijų, dėl kurių piktinosi ir kritikavo ES Afrikos valstybių lyderiai. Jie tai grindžia prekybos sunkumais, maisto transportavimu ar prekyba. Jūsų manymu, turėtų ES švelninti sankcijas, Afrikos šalims nusprendus, kad jiems tos sankcijos netinka?
Jeigu sankcijas pačias švelnini, tada atsidursi taške, kai bus klausimas, o kam iš viso tu tas sankcijas nustatai? Mes puikiai matome, kad Putino dabar yra du <…> įrankiai, kuriuos jis bando naudoti prieš visą pasaulį. Tai yra šaltis ir badas.
Šaltį jis bando naudoti prieš pačias ES visuomenes, gąsdina, kad jūs čia visi namuose sušalsite šią žiemą. Tuo pačiu bando gąsdinti badu Šiaurės Afrikoje ar Artimuosiuose Rytuose. Per tai migrantų srautais į ES, kas ES, žinoma, yra labai labai jautrus klausimas.
Bet man atrodo, kad yra tame nemažai blefo. Imamasi daugelio priemonių, kad pradėtų judėti tai, kas turi judėti iš Ukrainos, kad pasiektų tas valstybes, kurias turi pasiekti. Kita vertus, maisto produktams jokių sankcijų niekada nebuvo. Ir humanitarinės išimtys visuose sankcijų paketuose yra, jos yra galimos. Problema yra ne ta.
Problema ta, kad kaltindamas mus Kaliningrado blokada Putinas realiai blokuoja Ukrainos uostus ir jų galimybes išvežti grūdus. Bet manau, kad sprendimai, kaip aprūpinti šitas šalis maisto produktais, kurie reikalingi, jie vis tiek bus surasti nešvelninant sankcijų.
Dėl Rusijos kariaujamo energetinio karo juodi debesys kaupiasi virš Vokietijos. Kaip jūs manote, kokia bus ši žiema Vokietijai? Ar Vokietija negrįš po šios žiemos prie Willy Brandto, Gerhardo Schroderio ir Angelos Merkel laikų idėjos, kad su Rusija reikia draugauti ir prekiauti?
Aš neįsivaizduoju, kas turėtų atsitikti, kad būtų galima kažkaip sau paaiškinti, jau nekalbant apie kitus, kad su Rusija galima draugauti ir prekiauti. Man labai sunku įsivaizduoti tokias aplinkybes. Kiek aš bendrauju su Vakarų politikais, vyriausybių ir institucijų vadovais, bendras vertinimas yra toks: Putinas nuėjo taip toli, kad jis iš esmės tą tiltą, kuriuo galbūt pagal Sun Tzu teoriją jam būtų kas nors leidęs atsitraukti, jis pats ir sugriovė. Ir dabar įsivaizduoti, kad Europa kažkaip galėtų grįžti prie business as usual ar kažkas panašaus į tai, labai labai sunku ir sakyčiau, kad neįmanoma.
Yra momentinio šoko baimė. Kai tu staiga pamatai, kad tavo dujų vamzdis užsipildo 20 proc., žinoma, tam tikro nerimo esama. Bet bent jau ką matome iš Vokietijos politikų komunikavimo, neatrodo, kad būtų labai didelio noro, signalizuojami kažkokie labai dideli lūkesčiai, viltys ar mintys, kad galima būtų grįžti prie kažkokių kitų sprendimų negu kad kuo greičiau atsiriboti nuo Rusijos tiekiamų dujų ir pereiti prie kitų alternatyvų.
Žinoma, tas nėra labai lengva. Mes patys atrodome kaip labai geras pavyzdys, mus labai dažnai giria. Bet vis tiek turime būti sąžiningi – mūsų sprendimai dėl tų pakeitimų buvo priimti 2009–2010 metais, kai prasidėjo trečiasis paketas ir dujų sektoriaus pertvarka. Kad mes dabar galime tuo naudotis, tiesiog puiku, kad mūsų politikai buvo tiek įžvalgūs, kad tuos sprendimus savo laiku priėmė. Kitoms valstybėms, kurios nebuvo tokios įžvalgios, kažko kito tikėjosi, dabar tuos sprendimus padaryti ir įgyvendinti per 1–2 metus, taip, kaip buvo tikimasi, įmanoma. Bet juk matome, kad Rusija bando manipuliuoti situacija čia ir dabar.
Sakyčiau, kad šių metų ruduo ir žiema, pagal tai, kaip atrodo dabar situacija, bus nelengva, bet ji yra valdoma. Ateinančiais metais, priklausomai nuo to, kaip atrodys situacija karo lauke, gali būti įtampų ir daugiau.
Kad Vokietija iš esmės pakeitė savo kursą, priklauso nuo visuomenės daromo spaudimo, visuomenės nuomonės. Ta nuomonė gali pasikeisti, kai žmonės ims šalti savo butuose. Dabar, kai Vokietijos politikai sako padėsiantys buitiniams vartotojams išlaukti sunkią žiemą, bet nukentės verslas. Verslas sako „gerai“, bet tada 400 tūkst. darbo vietų bus prarasta. Ir vėl grįžtame prie visuomenės spaudimo.
Taip, bet vis dėlto mes suprantame, kad ilgalaikiai sprendimai vis tiek bus įgyvendinti. Jeigu tai yra laikinas šokas, galima vertinti panašiai kaip COVID-19 krizę. Buvo laikinas šokas, daug uždarytų verslų. Buvo valstybės pareiga remti savo gyventojus, darbuotojus, įmones. Ta pareiga Vokietija fiskalinės erdvės tikrai turi galimybę pasinaudoti. Natūralu, kad ir Lietuvoje yra tokio galbūt, kad jeigu bus šitaip ir iš karto viskas į radikalias pozicijas susidėlioja. Bet man atrodo, kad konsensuso kultūra ten yra pakankamai stipri ir tie sprendimai bus.
Visą pokalbį išgirskite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
