Valdantieji pagaliau pateikė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą Seimui, nors prieš tai Seimo teisininkai net kelis kartus buvo pareiškę, jog kai kurie reformos elementai gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai. Reformą pristačiusi premjerė Ingrida Šimonytė juokavo, kad įžvelgiantieji prieštaravimus veikiausiai vadovaujasi supratimu, kuris buvo būdingas Rusijos imperijai ir vadinosi „rangų tabeliu“.
Reforminius įstatymus parlamentarams pristatė pati premjerė, nes vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė turi nedarbingumą. Opozicija nuo pat ryto bandė kvestionuoti, ar premjerė I. Šimonytė turi teisę pristatinėti įstatymus, bet politikė, pasiremdama teisės aktais, įrodė, kad jokio specialaus ministrų kabineto įpareigojimo reformos pristatymui nereikia.
Ketvirtadienį dėl reforminių įstatymų buvo balsuojama tik po pateikimo, o tai yra pirmasis žingsnis visame teisės aktų priėmimo kelyje. Reforma dar bus svarstoma Seimo komitetuose, dėl jos dar bus dukart balsuojama plenarinių posėdžių salėje, taigi mūšis nesibaigė.
„Žiūrint į valstybės tarnybą iš praeities taško, turbūt, galime sutarti, kad niekada taip gerai Lietuva negyveno kaip šiuo metu ir todėl pertvarkos klausimas gali atrodyti pagrįstas. Bet ir atsakymas yra labai paprastas. Jeigu tai, kaip gyvename dabar, yra mūsų siekių lubos, jei pasitenkiname tuo, ką turime,galbūt ir galėtume verstis su tuo, ką turime, tačiau tik su ta sąlyga, kad tolesnė išorės saugumo padėtis neprastės. Tačiau dėl to garantijų duoti sunku, tai būtų realistinė prielaida tik kitokios geografijos Lietuvoje“, – svarstė I. Šimonytė.
Reformos poreikį valdantieji argumentuoja tuo, kad šiuo metu neįvyksta apie 50 proc. konkursų į valstybės tarnybą, 30 proc. konkursų į valstybės tarnybos įstaigų vadovus, savo darbu nepatenkinti apie 60 proc. darbuotojų valstybės tarnyboje, o aukščiausios grandies vadovų atlygio atotrūkis nuo privataus sektoriaus sudaro 40 proc.
„Pereidama prie detalesnio Vyriausybės pasiūlymo paminėsiu, kad juo sprendžiame tam tikrą užkoduotą prieštaravimą tarp tikėjimo Lietuva ir iš sovietmečio paveldėto didelio nepasitikėjimo vieni kitais. Šiuo nepasitikėjimu yra persmelkta visa ligšiolinė teisėkūra. Būtent todėl mūsų įstatymai yra tokie ilgi, tokie detalūs, tokie smulkmeniškai viską reglamentuojantys. Įstatymai rašomi visų pirma apsisaugoti nuo apgavikų. Tokių patarimų ar pamokymų esu gavusi iš savo buvusių vadovų“, – teigė premjerė.
Apie ką ši reforma?
Valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reforma apima daug pakeitimų, bet vienas svarbiausių dalykų yra vadovų korpuso sustiprinimas ne tik žymiai padidinant vadovų darbo užmokestį, bet ir suteikiant laisvesnes rankas priimti ar atleisti darbuotojus, formuoti komandą, lemti darbuotojų darbo užmokestį.
„Kalbant detaliau apie pačius esmingiausius pasiūlymus, kurie yra numatyti šiuose įstatymo projektuose, paminėčiau štai ką: pirmiausia, vadovų vaidmens ir atsakomybės stiprinimas. Tai yra suformuojamas vadovų rezervas, centralizuotai valdoma vadovų karjera (tai yra ir atranka, ir kompetencijų ugdymas) ir susitarimas su vadovu dėl jo kadencijos tikslų, panašiai kaip veikia akcininkų laiškas akcinės bendrovės vadovui. Taip pat siūloma pereiti prie darbo užmokesčio, kuris būtų konkurencingas“, –pristatydama projektą sakė premjerė.
Tačiau tokio konkurencingumo dauguma eilinių valstybės tarnautojų nepajus, nes reformai įgyvendinti 2023 m. papildomai numatyta tik 16,3 mln. eurų, 2024 m. – 1,14 mln. eurų, o 2025 m. – 3,05 mln. eurų papildomai. Tiesa, tam tikriems labai vertinamiems darbuotojams vadovai darbo užmokestį padidinti galės beveik neribotai.
Skirstant pinigus vadovus varžytų tik įstatymais nustatyta žemutinė koeficientų riba darbuotojo darbo užmokesčiui bei skiriamas bendras finansavimas įstaigai. Reformos rengėjai nepanoro apriboti ir priemokų dydžių bei nustatė, kad priemokos negalės būti mažesnės nei 10 proc. nuo pareiginės algos ar didesnės nei 80 proc.
Patys valstybės tarnautojai baiminasi dėl potencialiai galimo sustiprėjusių valstybės įtaigų vadovų mobingo, myliu-nemyliu principo įsigalėjimo bei nesutinka su įvairių bonusų atsisakymu: pavyzdžiui, tarnautojai nenori atsisakyti priedo už stažą valstybės tarnybai, kuris šiuo metu siekia po 1 proc. už kiekvienus tarnybos metus, bet negali viršyti 30 proc. nuo pareiginės algos, arba dviejų kasmetinių atostogų dienų – jas norima atimti taip suvienodinant valstybės tarnautojų ir pagal paprastas darbo sutartis dirbančių darbuotojų kasmetinių atostogų kiekį. Be to, nemažą dalį valstybės tarnautojų ketinama „ištarnautinti“, tai yra jų funkcijas priskirti ne prie valstybės tarnybos, bet prie vidaus administravimo.
Valdantieji suplanavo, kad darbo užmokesčio skaičiavimas viešajame sektoriuje bus keičiamas iš esmės: nustatomi nauji koeficientai, o planuojamų metų bazinė pareiginė alga bus lygi praėjusių metų vidutiniam šalies mėnesio darbo užmokesčiui. Tokiu būdu, jeigu reformą šį rudenį pavyktų priimti, 2023 m. antrą pusmetį bazinė pareiginė alga būtų lygi 2021 m. vidutiniam mėnesiniam šalies atlyginimui – tai yra 1579,4 eurams.
Šis dydis bus dauginamas iš pakeistų koeficientų ir lems galutines viešojo sektoriaus algas. Planuojama, kad bazinis dydis bus peržiūrimas kas trejus metus, o priėmus įstatymus pirmą kartą peržiūra būtų atlikta algoms, kurios bus mokamos nuo 2025 m.
Jeigu valdantiesiems pavyks priimti didžiulę valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, tai atlyginimai pirmiausia kils merams, mat savivaldos rinkimai jau ant nosies, taip pat teisėjams ir valstybės pareigūnams.
Kiek vėliau, tai yra pradedant naujas kadencijas, atlyginimai reikšmingai turėtų augti valstybės tarnybos įstaigų vadovams, nebent likus ne mažiau nei 2,5 metų iki kadencijos pabaigos, šie vadovai sutiks sudaryti susitarimą dėl veiklos tikslų ir rezultatų, tada atlyginimas galėtų kilti anksčiau. Po būsimų Seimo rinkimų algos turėtų kilti Seimo nariams, naujiems ministrams ir naujam premjerui, o po prezidento rinkimų, bet ne taip reikšmingai – ir prezidentui.
Darbo užmokesčio augimo eiliškumas:
- Merams – nuo 2023 m. balandžio mėn.
- Teisėjams, valstybės pareigūnams – nuo 2023 m. liepos mėn.
- Prezidentui – nuo 2024 m. liepos mėn.
- Seimo nariams, ministrams, premjerui – nuo 2024 m. lapkričio-gruodžio mėn.
- Valstybės tarnybos įstaigos vadovams – nuo naujos kadencijos arba likus 2,5 metų iki einamos kadencijos pabaigos sudarius susitarimą dėl tikslų ir rezultatų.
- Statutinių pareigūnų, prokurorų, vadovybės apsaugos darbuotojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų algos pagal naują sistemą perskaičiuojamos nuo 2024 m. sausio, bet reikšmingas algos padidėjimas eiliniams darbuotojams nenumatomas.
Kaip kils atlyginimai teisėjams?
Įvairių grandžių teisėjų darbo užmokesčio didinimas yra vienas iš reformos prioritetų. Pastaruoju metu viešumoje nuskambėjo net keletas atvejų, kai iš darbo išeinantys teisėjai labai aiškiai įvardijo, jog traukiasi dėl pernelyg menkų algų.
Kai teisininko netenkina darbo užmokestis, labai didelė tikimybė, kad jis rinksis advokato profesiją, kuri gali būti geriau apmokama. Tokiu atveju silpnėja teismų sistema, kyla grėsmė teismų nepriklausomumui. Jeigu reformą pavyks priimti, tada teisėjų darbo užmokestis kils tikrai reikšmingai. Tai galėtų nutikti nuo 2023 m. liepos 1 d.
Šiuo metu teisėjų atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą valstybei, mokėjimai už budėjimus savaitgaliais, švenčių dienomis, pavadavimą, priemokos už padidėjusį darbo krūvį. Priedas už stažą valstybei siekia po 1 proc. už kiekvienus tarnybos metus, bet negali viršyti 30 proc. pareiginės algos.
Jeigu dirbama ar budima poilsio ir švenčių dienomis teisme, tai teisėjui už tą laiką mokama dvigubai, jeigu budima namuose, tai už šį laiką mokama 50 proc. nuo pareiginės algos su priedu už stažą. Priemoka už padidėjusį darbo krūvį dabar gali siekti 30 proc. nuo pareiginės algos.
Po reformos algą turėtų sudaryti žymiai didesnė pareiginė alga ir priemokos už budėjimus poilsio, švenčių dienomis, pavadavimą, o priedas už stažą nebeturėtų būti skaičiuojamas. Pagrindinė mintis ta, kad tokie priedai gelbsti turinčius ilgą stažą, bet niekaip nepadeda pritraukti naujų, jaunų žmonių.
