Apie tai, kad senosiose Šiaulių kapinėse galimai vaidenasi, ne kartą savo knygose yra rašęs kraštotyrininkas, Šiaulių miesto garbės pilietis ir visuomenės veikėjas Vilius Puronas, išleidęs ne vieną knygą apie Šiaulių miesto aurą, legendas, paslaptis „Brangus paukštis Feniksas.“
Naujienų portalas tv3.lt pateikia knygų autoriaus pasakojimą, į kurį kviečia pažvelgti objektyviai vertinant visas aplinkybes. Savo ruožtu įspėjame jautresnius skaitytojus dėl emociškai paveikaus turinio.
Paslaptinga mergaitė iš Rygos gatvės
Naujienų portalui tv3.lt V.Puronas sutiko papasakoti apie bene šiurpiausią Šiaulių kapinių vietą, kurioje palaidota viena mergina, apie kurios gyvenimą iki šiol sklando legendos.
Jo teigimu, daugelis senujų šiauliečių yra girdėję garsujį pasakojimą apie vampyrę Leperkikę – mergaitę iš Rygos gatvės.
Kraštotyrininkas pasakoja, kad iki šiol tarp žmonių apie ją sklando legenda, kuria jis sutiko pasidalinti ir su skaitytojais. „Jos pavardė – Leparskaitė. Žmonių vadinta Leperkikė arba Leperskikė.
Iš didelės meilės mergina nusiskandino anoje Talšos pusėje, apsirengusi vestuvine suknele. Ją palaidojo atskirai šalia šeimyninės Leparskų kriptis, bet kaip savižudę – už kapinių tvoros.
Kai vežikai, supratę, kad turi reikalą su vaiduokliu, nebestodavo stabdomi, Leperkikė kumščiu trenkdavo ir sudaužydavo vežimą. Štai kodėl buvo nuspręsta atkasti kapą ir pasižiūrėti, kas iš tiesų ten palaidota“, – bauginančiai pasakoja V.Puronas.
Vaidenosi jauna mergina
Jis pasakoja, kad važiuojant pro kapines net arkliai imdavo prunkšti ir stotis ant užpakalinių kojų. Paprastai toje pačioje vietoje, ties mažaisiais varteliais į kapines, vežiką stabdydavo tamsiais rūbais apsirengusi mergina ir prašydavo pavežti į Kalnelio galą.
„Arkliai kaip pasiutę lėkdavo Rygos gatve, kad juos prieš galą vargiai būdavo galima sustabdyti. Mergina tyliai susimokėdavo stambiu banknotu, išlipdavo ir pradingdavo.
Ryte vežikas, skaičiuodamas nakties uždarbį, tarp uždirbtų pinigų rasdavo sudžiūvusį medžio lapą ar du. Taip kartojosi reguliariai. Tapo aišku, kad turima reikalų su vaiduokliu arba vampyre.
Buvo prisiminta, kad prieš kelerius metus iš didelės ir nelaimingos meilės nusižudė jauna mergina. Kadangi jos nebuvo galima laidoti kapinėse, palaidojo šalia. Įtarė, kad ji ir vaidenasi.“
Pribėrė aguonų, kad turėtų ką skaičiuoti
V. Puronas toliau dėsto baugų pasakojimą apie tai, kuo pasibaugė ši istorija. „Vedami nesibaigiančių klausimų ir įtarimų, vežikai nutarė patikrinti, kas slepiasi karste. Naktį kapą atkasė, atvožė karstą, ir tikrai – mergina gulėjo sveika, tarytum vakar palaidota. Teko skubiai kažką daryti.
Jos širdis nedelsiant buvo perdurta dideliu mediniu kuolu, o galva nukirsta ir padėta tarp kojų, prieš tai pripylus aguonų: kad turėtų užsiėmimą, skaičiuotų jas ir negąsdintų gyvųjų.
Buvo užpirktos Mišios bažnyčioje, ant kapo pastatytas metalinis kryžius, kuris vėliau dingo. Kapinių plotą padidino taip, kad kapas atsidurtų šventintoje vietoje, aptvėrė tvorele. Nuo to laiko čia nebesivaidena, tapo ramu.“
Aprašė juodąją ranką
Tai – tik viena iš istorijų, kuriose minimi Šiaulių kapinėse besivaidenantys veikėjai. V.Puronas yra aprašęs ir apie mergaitę, kuri valė langus ir kurią, galimai, pasičiupo juodoji ranka.
„Kambario durys buvo atidarytos, už nugaros taikiai grojo radijas. Staiga mergaitė ant lango pastebėjo raudoną dėmėlę, tarsi užtiškusio kraujo. Vos pradėjo ją trinti, per radiją pasigirdo balsas: „Mergaite, užsidaryk duris. Artėja juodoji ranka.“
Ji, nekreipdama dėmesio, toliau zulino dėmelę. Radijas vėl paskelbė: „Artėja juodoji ranka. Mergaite, užsidaryk duris.“
Nerūpestingoji mergaitė dėmelę trynė toliau, kol pajuto, kaip nuo lango link durų nulėkė šalto oro šuoras. Radijas paskelbė: „Mergaite, juodoji ranka už durų.“ Mergaitė atsitraukė nuo stiklo, žengtelėjo prie pravirų durų, ištiesė ranką jas uždaryti, kai iš už durų žaibiškai išlindo juodoji ranka, čiupo tą mergaitę ir pasmaugė.“
Pasak pašnekovo, kapinėse prie Talšos galima rasti kapą, kuriame guli palaidota ta mergaitė. Šalia pavaizduota ta juodoji ranka.
Straipsnis parengtas remiantis kraštotyrininko bei rašytojo Viliaus Purono rašytų knygų epizodais.
