Dėl milžiniškų elektros kainų – išjungti fontanai, mažiau komforto Seimo salėje ir planai gamintis saulės energiją. Elektros kainoms pasiekus neregėtas aukštumas, būdų sutaupyti ieško ne tik eiliniai tautiečiai ar įmonės, bet ir Prezidentūra, Seimas bei Vyriausybė. Šios įstaigos vien elektrai kasmet išleidžia šimtus tūkstančių eurų – tiek mokėdavo dar esant padorioms kainoms biržoje, šiemet sumos būtų dar didesnės. TV3 žinios pasidomėjo, kokių konkrečių priemonių taupyti elektrą imasi valdžios rūmai ir kurių jų darbuotojams žiemą teks ieškotis šiltesnių drabužių.
Nelygioje kovoje su kosminėmis elektros kainomis pirmasis krinta grožis. Uždarame Prezidentūros kiemelyje pirmąja kainų auka tapo… fontanas.
„Fontanas nebeveikia, juo galės mėgautis tik „Atviros Prezidentūros“ svečiai vakarais ar savaitgaliais. Dienos metu jis išjungiamas. Taip pat išjungiame vidinį kiemo apšvietimą“, – teigia prezidentūros kanclerė Agila Barzdienė.
Šitaip Prezidentūra bando mažinti sąskaitas už elektrą. Pernai, kai kainos rinkoje dar buvo įprastos, Daukanto aikštės rūmai iš viso už elektros energiją sumokėjo pusantro šimto tūkstančių eurų – vidutiniškai po 13 tūkstančių eurų per mėnesį. Žinant, kad per metus elektra brango 50 procentų, nieko nedarant šiemet sąskaitos gerokai viršytų ir 200-us tūkstančių. Norint to išvengti, prezidentūros darbuotojams žiemą gali tekti rengtis šilčiau.
„Didžioji dalis salių, kuriose nevyksta renginiai, nevėsinamos. Galvojant apie ateitį, ypač žiemos mėnesius, lygiai taip pat taupysime ir šildymo sąskaita“, – tvirtina A. Barzdienė.
Dar šalies vadovo rūmai kada nors ketina įdarbinti saulės energiją.
„Ateityje planuojame įsigyti ir nutolusį saulės parką, tikimės, ekspertų paskaičiavimais, tai padės sutaupyti ir investicija atsipirks per mažiau nei 2 metus“, – sako A. Barzdienė.
Kol Prezidentūra tik planuoja tapti saulės energijos gamintoja, Seimo rūmai jau pateikė paraišką gauti kompensaciją nutolusiai saulės elektrinei. Pasak vicepirmininko Pauliaus Saudargo, kompensacija siektų iki pusantro milijono eurų, parlamentui iš savo biudžeto primokėti tektų apie 300 tūkst. eurų.
„Būtų sprendžiama apie 50 proc. viso Seimo elektros poreikio. Čia yra stambus projektas, tikėtina, kad ta parama bus gauta, rugpjūčio pabaigoje bus galutinai aišku“, – kalba Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas.
O Seimo rūmai, įskaitant ir kanceliarijai priklausantį parlamento viešbutį, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Transporto skyriaus pastatus, pernai elektros energijai išleido arti pusės milijono eurų – vidutiniškai po 36 tūkstančius eurų kas mėnesį. Didžiulių, keliasdešimties tūkstančių kvadratinių metrų ploto pastatuose daug elektros susiurbia šildymo, vėdinimo sistemos ir, aišku, apšvietimas.
„Planuojama diegti daugiau judesio daviklių, kad be reikalo nebūtų koridoriai ir patalpos apšviečiamos pertekline šviesa“, – teigia P. Saudargas.
Mažiau komforto taupymo sumetimais esą būtų ir plenarinių posėdžių salėje.
„Seimo salė, kaip objektas, suvalgo nemažai energijos. Galbūt galima režimą keisti, nebūtina iškart prišildyti, nes elektra šildoma“, – svarsto P. Saudargas.
Dar Seimas renovuoja šilumos punktus, šie ir kiti pakeitimai kainuos dešimtis tūkstančių eurų, tačiau esą turėtų atsipirkti per porą-trejetą metų.
„Konkretų taupymo planą Seimo kanceliarija numačiusi parengti rugpjūčio pabaigoje ir planuojame, kad taupysime mažindami elektros, šilumos, karšto vandens suvartojimą“, – tvirtina Spaudos biuro patarėja Monika Kutkaitytė.
O štai Vyriausybė taupys atsisakydama senų šviestuvų ir lempučių. Aštuntajame dešimtmetyje išdygęs pastatas modernumu nežiba. Viena kita lemputė tuščiuose koridoriuose ir čia neveikia, tik vargu, ar taupymo sumetimais – veikiau sugedusios. Pernai elektros energijai Vyriausybė išleido 165 tūkst. eurų – vidutiniškai apie 14 tūkst. eurų per mėnesį. Kanceliarija informavo, kad per porą metų jau pakeitė pustrečio šimto senų šviestuvų taupesniais, tai energijos sąnaudas esą sumažino 50 proc. Remontuojant kabinetus bus įrengti LED šviestuvai, koridoriuose dalis lempų bus išjungtos. Anot kanceliarijos, ne darbo metu ir savaitgaliais žiemą temperatūra automatiškai mažinama 30 procentų.
Kaip ir ar elektrą ketina taupyti pati Energetikos ministerija, iš kurios žmonės dabar tikisi greito plano kainas suvaldyti, Dainius Kreivys nesako.
„Mes planuojam pateikti gaires taupymui per rugsėjo mėnesį tiek gyventojams, tiek institucijoms“, – sako D. Kreivys.
Reaguodamos į elektros kainų šuolius, energiją imasi taupyti ir dalis verslo įmonių – kai kurie prekybos centrai ketina mažinti apšvietimą, kai kurios gamyklos netgi pristabdo procesus tomis valandomis, kai biržoje elektros kaina pasiekia piką.
