Ukrainos pajėgos netikėtai rusams skausmingai smogė Charkivo kryptimi ir atsiėmė bent dalį Balaklijos miesto ir kelias aplinkines gyvenvietes. Kol kas oficialaus Ukrainos kariuomenės patvirtinimo nėra, tačiau rusų nesėkmes pripažįsta jau ir prorusiški šaltiniai.
Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
17:13 | Ukraina svarsto galimybę stabdyti Zaporižios AE
Ukraina dėl prastėjančios saugumo padėties svarsto galimybę stabdyti Zaporižios atominę elektrinę (AE), sako Ukrainos vyriausiasis valstybinis branduolinės ir radiacinės saugos inspektorius Olehas Korikovas, rašo CNN.
„Jei susidarys sąlygos, dėl kurių reikės uždaryti elektrinę, elektrinė ir 6-asis energijos blokas bus sustabdyti“, – cituojamas jis.
„Toliau blogėjant situacijai, ilgai trunkantis elektros energijos tiekimas iš išorinio elektros energijos šaltinio privers mus panaudoti rezervinius dyzelinius generatorius, o karo metu papildyti dyzelinio kuro atsargas labai sunku“, – pridūrė jis.
O. Korikovo teigimu, laikyti dyzelinius generatorius veikiančius būtų netvaru.
Praėjusį mėnesį „Energoatom“ generalinis direktorius Petro Kotinas aiškino, kodėl dyzeliniai generatoriai nėra tvari alternatyva. Anot jo, dyzeliniai generatoriai yra skirti atsargai, skirti kurui aušinti ir darbui palaikyti. Vis dėlto, jei atsiduriama pavojingoje situacijoje, generatorius galima naudoti neribotą laiką.
Anot O. Korikovo, generatoriams per dieną reikėtų keturių didžiulių dyzelinio kuro talpyklų.
„Potencialiai galime atsidurti situacijoje, kai dyzelinio kuro nebus; tai gali sukelti avariją, pažeisti reaktorių aktyviąją zoną ir į aplinką išmesti radioaktyvių produktų. Tai paveiks ne tik Ukrainos teritoriją, bet ir sukels tarpvalstybinį poveikį“, – teigia jis.
Pasak jo, šiuo metu elektrinė gamina ir teikia energiją savo reikmėms.
16:43 | Ukrainos kariuomenės vado prognozė: karas šiemet nesibaigs
Rusijos karas prieš Ukrainą šiais metais nesibaigs, mano Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnyj, rašo „Sky news“.
Anot jo, Kyjivas negali atmesti galimybės, kad Ukrainos sostinė vėl gali būti užpulta arba kad Ukraina gali būti puolama iš Baltarusijos.
Rusija į Ukrainą įsiveržė vasario 24-ąją. Ukrainos skaičiavimu, Rusija kare jau neteko virš 50 tūkst. karių.
16:04 | Erdoganas: Vakarai prieš Rusiją vykdo provokacijas
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį apkaltino Vakarų šalis prieš Rusiją rengiant „provokacijas“, esą privertusias Maskvą nutraukti energijos išteklių tiekimą Europai.
R. T. Erdoganas palaikė gerus darbinius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, stengdamasis išlikti neutralus Rusijos ir Ukrainos karo klausimu – nors Ankara tiekia Kyjivui ginkluotę ir kovinius dronus.
Lankydamasis Belgrade Turkijos prezidentas žurnalistams sakė, kad supranta Kremliaus sprendimą nutraukti gamtinių dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream“.
„Galiu labai aiškiai pasakyti: nemanau, kad Vakarų – nereikia minėti pavardžių – požiūris yra teisingas, nes tai yra politika, pagrįsta provokacijomis“, – teigė R. T. Erdoganas.
„Kol bandysite tęsti tokį provokacijų karą, negalėsite pasiekti reikiamo rezultato“, – pabrėžė jis.
R. T. Erdoganas, palaikantis atvirus santykius tiek su Maskva, tiek su Kyjivu, pastaruoju metu stengiasi organizuoti tiesiogines V. Putino ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio derybas Turkijoje.
„Mes, turkai, visuomet laikėmės pusiausvyros tarp Ukrainos ir Rusijos politikos. Nuo šiol ir toliau laikysimės tos subalansuotos politikos“, – sakė R. T Erdoganas.
Kitą savaitę jis ketina susitikti su V. Putinu per Uzbekistane vyksiantį regioninį viršūnių susitikimą.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Anakara neprisijungė prie Vakarų sankcijų Rusijai. Be to, per V. Putino ir R. T. Erdogano susitikimą, vykusį praėjusį mėnesį Sočyje, abi šalys pasirašė naują susitarimą dėl glaudesnio ekonominio bendradarbiavimo.
15:46 | Ukraina smogė ten, kur Rusija nesitikėjo: atsiėmė Balakliją, kariai jau renka trofėjus
Kol visi susidomėję stebėjo Ukrainos pajėgų kontrpuolimą pietų kryptimi, ukrainiečiai smogė rytuose ir pralaužė iš Donbaso mobilizuotųjų bei rusų vidaus kariuomenės sudarytas gynybos linijos Balaklijos kryptimi.
Neoficialūs prokremliški šaltiniai skelbia, kad Balaklijoje apsuptos elitinės vidaus kariuomenės pajėgų grupuotės SOBR – du daliniai iš Samaros ir Baškirijos.
Faktą, kad Balaklijoje buvo užimta rusų karinė bazė su amunicijos sandėliu patvirtino ir žymus 2014-2015 m. karo veiksmų Ukrainoje organizatorius Igoris Girkinas (Strelkovas). Jo teigimu, ukrainiečiai smogė „LDNR mobilizuotųjų pagrindu sudarytai gynybos linijai“ (Luhansko ir Donecko sričių gyventojai, kuriuos priverstinai mobilizuoja į frontą Rusijos kariuomenė), kurią labai lengvai pralaužė. Netrukus buvo pralaužta ir „vidinė“ Rusijos kariuomenės gynybos linija, kurią sudarė „Rusijos gvardijos“ kariai.
I. Strelkovo teigimu, jo šaltiniai piktinosi kariauti neapmokytais „rosgvardiečiais“. Pats buvęs GRU karininkas aiškino, kad ukrainiečiai puolė „itin įžūliai“ – dideliu greičiu tiesiog ant šarvuočių įvažiavę į rusų prižiūrimą teritoriją. Tariamai dėl to rusų artilerija tiesiog nesuspėjo jų apšaudyti.
14:47 | Estijos premjerė: „Vienintelė išeitis – atstumti Rusiją atgal iki jos sienų“
Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas mano, kad jokia šalis negalės jaustis saugi, kol Rusija nebus sustabdyta Ukrainoje. Kartu, jos teigimu, buvo klaidinga nenubausti Rusijos už agresiją Gruzijoje ir Ukrainoje.
„Dabar mums nereikia vėl būti švelniems. Vienintelė išeitis – atstumti Rusiją atgal iki jos sienų. Kad Putinas nieko neprarastų, bet ir nelaimėtų. Visa kita reikštų, kad agresija jam pasiteisino. Tai būtų kvietimas [Rusijai], ir nė viena valstybė negalėtų jaustis saugi“, – vokiečių leidiniui „Die Welt“ sakė K. Kallas.
„Todėl turime padėti Ukrainai apsiginti. Manau, kad visi dėl to turėtume padaryti daugiau“, – pridūrė Estijos premjerė.
Ji taip pat sakė suprantanti, kodėl Vokietija ginklų tiekimo klausimu nėra tokia greita kaip Baltijos šalys.
„ES esame 27 demokratinės valstybės. Mažesni laivai gali greičiau pakeisti kursą nei dideli. Vokietija yra labai didelis laivas. Svarbu, kad sprendimai būtų priimami ir įgyvendinami kuo greičiau“, – kalbėjo K. Kallas.
