Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas atlaikė opozicijos surengtą interpeliaciją Seime ir išsaugojo pareigas.
Seimas trečiadienį 64 balsais „už“ pritarė jo atsakymams į opozicijos pateiktus klausimus. Opozicija nenumatytame posėdyje protestuodama nedalyvavo.
Dėl balsavimo trečiadienį buvo sušauktas nenumatytas Seimo posėdis, mat antradienį opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ siūlymu per interpeliacijos procedūrą padaryta pertrauka iki kito posėdžio.
Opozicija tikėjosi, kad balsavimas vyks ketvirtadienį per eilinį posėdį, tačiau valdantieji sušaukė nenumatytą, apie tai buvo pranešta antradienį vakare po plenarinio posėdžio.
„Naktiniai sprendimai, kaip ir tolesnis K. Navicko darbas ministro poste, veda į niekur, todėl opozicija tokiuose žaidimuose nedalyvaus“, – opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos paskelbtame pranešime sakė Kęstutis Mažeika.
Antradienį atsakydamas į opozicijos inicijuotą interpeliaciją ministras vardijo padarytus darbus ir tvirtino ketinąs juos tęsti.
„Lietuvos žemės ūkis yra teisingame ir ambicingame permainų kelyje, turėčiau tęsti pradėtus darbus, kurie yra aktualūs visai ūkininkų bendruomenei bei visuomenei“, – Seimui pateiktuose atsakymuose sakė K. Navickas.
Jis pabrėžė, kad šiuo metu vyksta vieno reikšmingiausių žemės ūkio dokumentų – Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano – rengimo ir derinimo procesas.
Interpeliaciją K. Navickui inicijavo opozicinė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, surinkusi 56 parlamentarų parašus. Ją parėmė ir „valstiečiai“, socialdemokratai, „darbiečiai“, Lietuvos regionų frakcijos atstovai.
Opozicijos teigimu, K. Navickas nereaguoja ne tik į jos išsakytas pastabas, bet ir kitų raginimus bendrauti ir bendradarbiauti, sprendžiant aktualius klausimus, neįsiklauso į žemdirbių ir ūkininkų organizacijų, mokslininkų, savivaldos atstovų argumentus, tuo metu problemos žemės ūkyje tik kaupiasi.
Taip pat nurodyti galimi K. Navicko viešųjų ir privačių interesų painiojimo atvejai.
Tai buvo antroji interpeliacija, inicijuojama šios Vyriausybės nariui. Praėjusių metų pabaigoje dėl Lietuvos pasirinktos COVID-19 pandemijos valdymo strategijos jos buvo sulaukęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, tačiau ir šis bandymas buvo nesėkmingas.
