Kaunietis Marius lemtingos popietės savo namuose nepamirš visą gyvenimą. Kol jis viename kambaryje dirbo, kitame jo dukra, 14-metė mergaitė, ėmė springti vandeniu ir vos nemirė.
„Dar kelios akimirkos ir aš galėjau netekti savo dukros – viskas vyko beprotiškai greitai ir dažnai pagalvoju, kad tą akimirką galėjome jos netekti“, – dabar prisimena Marius ir su skaitytojais dalijasi tuo, kas įvyko lemtingą popietę jo šeimos namuose.
Įtraukė gurkšnį vandens
Marius prisimena tą dieną buvęs namuose – jis ramiai dirbo, žmona taip pat. Jų dukros – 10-metė ir 14-metė sesės užsidariusios žaidė kambaryje.
„Vieną akimirką – juokas, o kitą – keista tyla ir krenkštimas. Vyresnioji turėjo gertuvę, ją nešiojasi visur su savimi, daug geria vandens. Viskas įvyko tą minutę, kai dukra gėrė vandenį, o mažoji ją prajuokino.
Turbūt ji įtraukė vandens. Baisiausia buvo tai, kad mažoji taip pat labai išsigando, o iš baimės nekvietė pagalbos, nerėkė, o tik sustingo ir žiūrėjo, kas vyksta.
Didžioji irgi nesuprato, kas vyksta ir ką daryti“, – iki šiol su jauduliu apie tai kalba Marius.
Sukniubo ant rankų
Jis prisimena vieną akimirką pajutęs, kad pas seses kambaryje – tyla, juokas baigėsi, o girdisi tik baisus krenkštimas. „Kai atėjau į kambarį, springstanti dukra mėlynavo, veidas buvo pilkšvas. Ji ėmė kniubti, prarado sąmonę.
Aš pamačiau ją krentančią, ėmiau daryti tą gelbėjimo manevrą, tačiau ji buvo visiškai sukniubusi, ji labai smulkutė, atrodė, kad niekas nevyksta. Pakėliau ją, gaivinau, tačiau nesupratau, ar man sekasi.
Atėjusi žmona puolė kviesti greitąją pagalbą, tačiau aš labiausiai jaudinausi dėl to, kad medikai nespės atvažiuoti.
Viskas vyko per kelias akimirkas, tačiau atrodo, kad visas gyvenimas prabėgo pro akis“, – prisimena dukrą iš mirties gniaužtų ištraukęs tėtis.
Galėjo netekti dukros
Marius dabar džiaugiasi, kad jo dukra išgyveno ir prisipažįsta, kad didžiausia baimė jį ir žmoną apėmė kitą dieną, kai pavojus buvo praėjęs, tačiau ėmė racionaliai mąstyti, kad galėjo netekti dukros.
Dar daugiau – jiedu daug kalbėjosi ir su jaunesne dukra, kad ši nesinešiotų kaltės jausmo širdyje.
Springo ir uošvė
Dabar vyras džiaugiasi galėjęs padėti ir sako, kad, deja, kol kas pas mus lietuviai per mažai žino apie tai, kaip gelbėti springstančius žmones: „Užspringimą esu matęs – prieš kelerius metus prie stalo valgėme ir užspringo uošvė šašlyko gabalėliu. Tada ji užspringo taip, kad reikėjo kuo skubesnės pagalbos.
Jai neslydo kąsnis gerklėje, bandė užsigerti, tačiau kai nepadėjo ir vanduo, uošvis griebė ją ir taip stipriai trenkė per nugarą, kad šašlyko kąsnis atšoko.
Kitą dieną vežėme į priėmimo skyrių, nes buvo sumušti plaučiai, tačiau gyvybė gerokai svarbesnė. Žmonos vaikystėje yra irgi buvę panašus atvejis, tačiau ten dėdė mirė – jo išgelbėti nepavyko.“
Dabar elgiasi atsargiau
Dabar vyras gerai supranta, kad tą akimirką, kambaryje, galėjo netekti savo dukros. „Labiausiai bijojau, kad nespės atvykti greitosios medikai, tačiau kai pamačiau, kad dukra išspjovė vandenį ir ėmė kalbėti, supratau, kad viskas bus gerai.
Po šio įvykio dukra labai atsargiai valgo ir geria vandenį, o kai mato juokaujančius ir tuo pat metu valgančius žmones, stengiasi įspėti, kad bet kurią akimirką gali įvykti tragedija“, – pasakoja pašnekovas.
Be deguonies – vos minutė
Šis įvykis – svarbus įspėjimas kiekvienam apie tai, kad nelaimė gali tykoti visai čia pat. Tuo įsitikinęs ir skubios medicinos gydytojas Paulius Uksas, kuris naujienų portalui tv3.lt teigė, kad užspringimo atveju yra lemtinga kiekviena sekundė.
Gydytojo teigimu, užspringimai skirstomi į du tipus – pilnus ir nepilnus arba dalinius.
„Žmonės su pilnais užspringimais, kai kąsnis uždaro kvėpavimo takus, ligoninių nepasiekia, tai yra gyvybei grėsminga būsena, dažniausiai ji mirtina. Pagalba turi būti suteikiama tą pačią akimirką, nes žmogus be deguonies išgyvens daugiausiai minutę.
Nepilni daliniai užspringimai būna tada, kai kąsnis neužkemša pačių kvėpavimo takų, tačiau užstringa stemplėje. Tokiu atveju žmogus negali ryti, tai gali sukelti staigių komplikacijų, tokių kaip seilėtekis, stemplės kraujavimas“, – aiškina medikas.
Būtina reaguoti nedelsiant
Jo teigimu, reaguoti į springstantį žmogų, nesvarbu ar tai vaikas, ar suaugęs, būtina iškart.
„Jeigu įvyksta pilnas užspringimas, žmogus iškart susiima už gerklės, laikosi, nustoja kvėpuoti, jam ima trukti deguonies.
Tokiu atveju būtina iškart gaivinti, o jeigu užspringimas dalinis, springstantis asmuo ima švokšti, kosėti, tokiu atveju negalima jokiu būdu daužyti per nugarą – reikia padėti atsikosėti.“
Svarbiausi gaivinimo žingsniai
Pilnas užspringimas, kai maistas užkemša kvėpavimo takus, dažniausiai būna mirtinas – kaip elgtis, jeigu šalia žmogus, kuris akivaizdžiai springsta ir nebegali kvėpuoti?
„Apkabiname žmogų per nugarą. Dominuojančios rankos kumštį dedame ant saulės rezginio (tai vieta žemiau krūtinkaulio), o kita ranka apglėbiame kumštį ir labai staigiu, tvirtu ir greitu judesiu padarome kelis paspaudimus, nukreiptus aukštyn, spaudžiant orą.
Jeigu springsta vaikas, jokiu būdu jo nepurtykite ir nebandykite svetimkūnio ištraukti pirštais.
Reikia paimti vaiką, persisverti jį ant savo kelio arba rankos, nuleisti galvą 45 laipsnių kampu ir suduoti 5 stiprius smūgius tarp menčių, nukreipiant į galvos pusę, kad svetimkūnis atšoktų. Jeigu vaikas ima verkti, vadinasi, pradėjo kvėpuoti, jeigu situacija nekinta, apverskite vaiką ant nugaros ir darykite 5 krūtinės paspaudimus lyg darydami širdies masažą.“
