Čekijos parlamento žemieji rūmai antradienį pripažino Rusiją teroristiniu režimu.
Čekų parlamentarai „pasmerkė plataus masto Rusijos išpuolius prieš Ukrainos civilius gyventojus ir pagrindinę energetikos infrastruktūrą ir pasmerkė dabartinį Rusijos režimą kaip teroristinį“, sakoma socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtame pranešime.
Rezoliucijai pritarė 129 iš 156 balsavusiųjų, nurodoma parlamento tinklalapyje.
Dokumente teigiama, kad plataus masto Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos civilius gyventojus ir infrastruktūrą atitinka teroristinius metodus, kai politinių tikslų siekiama bauginant.
Be to, jame nurodoma, kad dėl apšaudymo nutrūkus elektros energijos, vandens tiekimui ar šildymui kyla pavojus civiliams gyventojams.
Rusijos grasinimus branduoliniu ginklu ir nepagrįstus kaltinimus ukrainiečiams kuriant „nešvarią bombą“ Čekijos parlamentarai pavadino visai Europai pavojingu konflikto eskalavimu.
G. Nausėda Čekijos kolegą kvietė didinti spaudimą Rusijai
Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda trečiadienį Prahoje susitikęs su Čekijos prezidentu Milošu Zemanu kvietė jį didinti spaudimą Rusijai.
„Turime plėsti Rusijai taikomas sankcijas ir visokeriopai remti už savo žmones bei teritoriją kovojančią Ukrainą“, – susitikime su Čekijos kolega sakė šalies vadovas.
Lietuvos vadovas pabrėžė, kad Rusija tęsia karinę agresiją ir griauna kertinę Ukrainos infrastruktūrą, siekdama taikos derybų sau palankiomis sąlygomis.
Pasak prezidento, su tuo susijusius pavojus parodė antradienį nutikęs incidentas, per kurį nukentėjo NATO šalis – Lenkija.
Kaip pranešė Prezidentūra, susitikę vadovai aptarė svarbiausius dvišalių santykių klausimus, saugumo situaciją Europoje ir kitų metų liepą Vilniuje vyksiantį NATO viršūnių susitikimą.
Susitikimo metu G. Nausėda pabrėžė glaudžius istorinius Lietuvos bei Čekijos ryšius, padėkojo už Čekijos karių dalyvavimą NATO priešakinėse pajėgose bei oro policijos misijoje.
Kalbėdamas apie artėjantį NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, prezidentas pabrėžė būtinybę stiprinti NATO atgrasymo ir gynybinius pajėgumus, taip pat atsižvelgti į Ukrainos euroatlantinės integracijos siekius ir plėsti politinį bei praktinį bendradarbiavimą.
