Kol laukiama galutinio Europos Komisijos paaiškinimo, kaip Lietuva turėtų taikyti ES sankcijas krovinių tranzitui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo didinti keleivių tranzitą.
Pagal šiuo metu galiojančias Specialiosios tranzito schemos vykdymo tranzitiniais traukiniais nepaprastosios padėties laikotarpiu laikinąsias sąlygas didžiausias leistinas Rusijos Federacijos piliečių, turinčių leidimus vykti, skaičius viename tranzitiniame traukinyje yra 250.
Liepos 12 d. teisės aktų duomenų bazėje oficialiai registruotas užsienio reikalų ministro įsakymo projektas dėl minėtų keleivių tranzito sąlygų pakeitimo.
Juo siūloma tranzitinių keleivių skaičių padidinti penktadaliu arba iki 300 viename tranzitiniame traukinyje.
Sienos apsaugos tarnyba informavo portalą tv3.lt, kad šiuo metu kiekvieną parą Lietuvą kerta vidutiniškai 3–4 tranzitiniai keleiviniai traukiniai.
Vadinasi, priėmus įsakymo pakeitimą, per parą Lietuvą traukiniais galėtų kirsti 150–200 rusų.
Užsienio reikalų ministerija iki šiol neatsakė, kodėl šiuo metu prireikė didinti leidžiamą tranzitu per Lietuvą keliaujančių rusų skaičių.
Įdomu tai, kad pačiame įsakymo projekte siūloma keisti jo preambulę joje nurodant, kad dokumentas keičiamas dėl Seimo 2022 m. birželio 28 d. nutarimo „Dėl nepaprastosios padėties įvedimo“.
Jį Seimas priėmė:
atsižvelgdamas į tai, kad 2022 m. vasario 24 d. pradėta vykdyti atvira Rusijos Federacijos karinė agresija prieš Ukrainą ir jos žmones;
REKLAMAatsižvelgdamas į tai, kad dėl Ukrainoje vykdomos karinės agresijos daromi nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, kurių mastas prieš Ukrainos civilius gyventojus tik didėja, vykdomas valstybinis terorizmas ir nuolat daromi tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimai, lėmę humanitarinę ir pabėgėlių iš Ukrainos krizę, kurios mastas dar labiau padidėjo;
atsižvelgdamas į tai, kad Rusijos Federacijos karinės agresijos mastas nuo jos pradžios didėja ir ji vykdoma daugelyje visos Ukrainos teritorijos vietovių, o Rusijos Federacija laikosi atviros ir intensyvėjančios grasinimų Ukrainą remiančioms valstybėms retorikos, niekindama jų nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, puoselėjamas vertybes, istoriją ar netgi neigdama jų egzistavimą;
atsižvelgdamas į tai, kad, reaguodamas į iš Ukrainos vietovių gaunamus liudijimus apie Rusijos Federacijos kariuomenės įvykdytus nusikaltimus prieš Ukrainos civilius gyventojus, tarp jų moteris ir vaikus.
Taigi galima pamanyti, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą Lietuva leidžia daugiau rusų keliauti per Lietuvą.