Suomijos prezidento Sauli Niinisto teigimu, buvo pasiektas susitarimas su Turkija, kuri anksčiau prieštaravo šalių stojimui į NATO.
Madride vykstančio NATO šalių susitikimo metu vyko atskiras Suomijos, Švedijos ir Turkijos vadovų susitikimas. Po jo vykusioje spaudos konferencijoje Suomijos prezidentūra patvirtino, kad susitarimas buvo pasiektas ir buvo pasirašytas Supratimo memorandumas, kuris patvirtina, kad Turkija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO.
„Šiandien Madride, prieš prasidedant NATO susitikimui, mes išsamiai pabendravome kartu su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Švedijos premjere Magdalena Andresson, o taip pat NATO sekretoriumi generolu Jensu Stoltenbergu“, – skelbiama Suomijos prezidentūros pranešime.
Po šio susitikimo šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė „Tarpusavio supratimo memorandumą“, kuris patvirtina, kad Turkija palaikys Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO šios savaitės Madrido susitikime. „Konkretūs mūsų stojimo į NATO žingsniai bus suderinti tarp NATO sąjungininkų per artimiausias dvi dienas, tačiau pats sprendimas bus priimtas jau dabar“, – rašoma pranešime.
NATO lyderiai trečiadienį oficialiai pakvies Suomiją ir Švediją prisijungti prie Aljanso, Turkijai sutikus atsisakyti savo prieštaravimų, antradienį paskelbė ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Džiaugiuosi galėdamas pranešti, kad dabar turime susitarimą, kuris atveria kelią Suomijai ir Švedijai prisijungti prie NATO. Turkija, Suomija ir Švedija pasirašė memorandumą, kuriame sprendžiami Turkijai susirūpinimą keliantys klausimai, įskaitant ginklų eksportą ir kovą su terorizmu“, – sakė J. Stoltenbergas antradienį po svarbių derybų Madride.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas po derybų su Švedijos ir Suomijos atstovais nurodė, kad pokalbiuose pasiekė proveržio „kovoje su teroristinėmis organizacijomis“.
„Turkija gavo, ką norėjo“, – sakė jis.
Bet kurios naujos NATO narės priėmimui turi vienbalsiai pritarti visos 30 Aljanso šalių, tačiau Turkija iki šiol blokavo Švedijos ir Suomijos prisijungimą.
Turkija jau seniai kaltina šias Šiaurės šalis, ypač Švediją, teikiant prieglobstį kurdų kovotojams iš uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK).
PKK, kurią Ankara laiko teroristine organizacija, nuo 1984 metų tęsia sukilimą prieš Turkijos valstybę, jau pareikalavusį dešimčių tūkstančių gyvybių.
Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas taip pat reikalauja, kad Švedija ir Suomija atšauktų nuo 2019 metų šaliai taikomą ginklų prekybos embargą, įvestą dėl Ankaros karinės kampanijos Sirijoje.
