Gera žinia Lietuvos pacientams – nuo sausio vidurio šeimos gydytojai turi galimybę nemokamai paskirti labai svarbų tyrimą. Įtariant širdies nepakankamumo diagnozę jis leis laiku nusiųsti žmogų kardiologo konsultacijai ir taip užkirsti kelią pažengusiai ligai, kuri negydoma grasina pražudyti žmogų.
Gydytojų verdiktas negailestingas – lėtinis širdies nepakankamumas (ŠN) yra itin aktuali sveikatos problema, susijusi su dideliu sergamumu ir mirtingumu.
„Liga išsivysto, kai nusilpęs širdies raumuo nebesugeba organams užtikrinti reikiamos kraujo tėkmės. Šią patologiją gana sunku valdyti ir prognozuoti jos išeitis net tais atvejais, kai pacientui skiriamas inovatyvus gydymas.
Širdies nepakankamumas mirtingumu prilygsta ar net lenkia dažniausiai diagnozuojamas piktybines ligas. Ūminis širdies nepakankamumas tai pat yra dažniausia vyresnių nei 65 m. amžiaus žmonių stacionarizavimo į ligoninę priežastis“, – paaiškino LSMU Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. R. Kubilius.
Pirmas simptomas – dusulys
Gydytojo pastebėjimu, lėtinio širdies nepakankamumo priežastys yra pačios įvairiausios. Dažnai jis diagnozuojamas persirgusiems ūminį miokardo infarktą ar sergantiesiems išemine širdies liga, tinkamai negydant arterinės hipertenzijos, esant ritmo sutrikimams, sergant uždegiminėmis širdies ligomis, cukriniu diabetu ir kt.
„Paprastai ši liga tapatinama su simptomų triada. Dusulys – pats pirmasis požymis, į kurį turime atkreipti dėmesį, nes nusilpęs širdies raumuo neužtikrina reikiamos kraujo tėkmės. Dusulys gali atsirasti netgi nedidelio fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, lipant laiptais“, – kalbėjo R. Kubilius.
Kitas svarbus požymis – skysčių susilaikymas ir jo kaupimasis organizme, didėjantis kūno svoris, atsirandančios edemos (pabrinkimai) kojose.
„Pirmiausia pacientas tada pastebi, kad jo dėvėta avalynė tampa per maža. Dar vienas svarbus simptomas – didžiulis progresuojantis nuovargis“, – vardijo kardiologas.
Gydytojas atkreipė dėmesį, kad visi šie simptomai lydimi blogėjančios atminties, nemigos, depresyvumo, netgi ilgainiui atsirandančiais pilkšvos odos spalvos pokyčiais lūpose, nosies gale, ausų kaušeliuose.
„Kritinės „raudonosios vėliavėlės“, kad jau blogėja sveikatos būklė, yra tada, kai pacientas siekdamas sumažinti dusulį geriausiai jaučiasi sėdėdamas pusiau sėdimoje padėtyje už nugaros pasikišęs pagalvių, ar net prasidaręs langą, galvodamas, kad kambaryje tiesiog trūksta oro“, – kalbėjo jis.
Palengvins ligos nustatymą
Pasak R. Kubiliaus, dar didesnį susirūpinimą kelia pirmieji širdies nepakankamumo požymiai jaunesnio amžiaus pacientams.
„Labai dažnai sutinkamas atvejis – pacientas, kuriam vieną dieną lipant laiptais atsiranda progresuojantis dusulys. Nereta priežastis – negydytas kraujospūdis, kuris ilgainiui ir susilpnina širdies raumenį. Širdies raumuo turi puikią atmintį: dažnai laiku pradėjus koreguoti kraujospūdį ir jį normalizavus, širdies nepakankamumas regresuoja ir raumuo grįžta į pradinę būklę“, – procesus aiškino medikas.
Yra paprastas testas, kurį gali atlikti kiekvienas, sergantis širdies nepakankamumu. Jeigu sergantysis ar tas, kuriam įtariamas širdies nepakankamumas, per 6 min sau įprastu žingsniu gali nueiti daugiau nei 350 metrų, paciento prognozė yra gera.
Taigi siekiant tinkamai valdyti širdies nepakankamumą ypač svarbu ir nesudėtinga diagnostika. Štai nuo sausio 14 d. įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, kuriuo šeimos gydytojams leista pacientams paskirti natriuretinį peptido tyrimą.
„Džiaugiamės, kad šeimos gydytojams nuo šių metų sudarytos sąlygos nemokamai klinikinėje praktikoje iš kraujo mėginio atlikti biologinį žymenį – NT-proBPN pacientams, kuriuos vargina dusulys ir įtariamas širdies nepakankamumas. Šis paprastas tyrimas reikšmingai paspartins paciento nukreipimą gydytojui kardiologui“, – komentavo R. Kubilius.
Kaip padėti sau be vaistų?
Gydytojas kartu nurodė ir pagrindines nemedikamentinio gydymo rekomendacijas. Pirmiausia būtina koreguoti padidintą kraujospūdį, ritmo sutrikimus, išeminę širdies ligą bei širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnius, sukėlusius širdies nepakankamumą.
Jau esant diagnozuotam ŠN svarbu sumažinti vartojamos druskos bei skysčių kiekį: papildomai į maistą neberti druskos, rinktis maistą, kuriame mažai druskos.
Taip pat reikia skaičiuoti suvartojamų ir išskiriamų skysčio kiekį: pavyzdžiui, 1 obuolys ir 2 pomidorai yra 100 ml skysčio. „2 kg per savaitę padidėjęs kūno svoris gali signalizuoti apie ryškėjantį širdies nepakankamumo epizodą“, – pastebėjo kardiologas.
Svarbu atsisakyti ir rūkymo, alkoholio vartojimo. Rekomenduojama skiepytis nuo sezoninių virusinių infekcijų, nes susirgus kvėpavimo takų infekcijomis atsiranda tikimybė paryškėti ir sunkiau suvaldyti širdies nepakankamumą. Pagal savo sveikatos ir ŠN būklę pacientams rekomenduojama reguliariai laikytis fizinio aktyvumo.
„Svarbu paminėti, kad atsakingas už savo būklę ne tiek sergantysis, tačiau reikia ir visos šeimos įsitraukimo į ligos valdymą, progresuojančios ligos ankstyvųjų požymių atpažinimą.
Be to, yra paprastas testas, kurį gali atlikti kiekvienas, sergantis širdies nepakankamumu. Jeigu sergantysis ar tas, kuriam įtariamas širdies nepakankamumas, per 6 min sau įprastu žingsniu gali nueiti daugiau nei 350 metrų, paciento prognozė yra gera“, – patarė kardiologas.
Gerokai reikalus pablogino pandemija
Pašnekovas priminė, kad sergančiųjų širdies ir kraujagyslių ligomis situaciją ypač pablogino pandeminis laikotarpis.
„Pandemija ir popandeminis laikotarpis turėjo labai reikšmingą įtaką visiems, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, tarp jų – ir širdies nepakankamumu. Juolab kad ŠN paprastai ir yra jau diagnozuotos kažkokios kitos širdies ligos pasekmė“, – pastebėjo R. Kubilius.
Gydytojas priminė, kad sergant širdies nepakankamumu, būklės valdymui labai svarbi rutina.
„Tyrimai rodo, kad tais atvejais, kai pacientas turi reguliarias ir jam prieinamas gydytojų konsultacijas, gali įveiklinti savo fizinį aktyvumą kasdienėje rutinoje, tada ŠN yra geriau valdomas ir pacientui pavyksta ilgiau išlaikyti stabilią būklę.
Kada karantino metu visus uždarė, apribojo judėjimą, reikšmingai padaugėjo blogesnių išeičių pacientams, jau sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Neatsitiktinai kardiologai pandeminio laikotarpio apribojimus jau įvardija kaip reikšmingą šių ligų rizikos veiksnį. Nes paprastai vėliau į ligonines ir pradėjo plūsti pacientai su išreikštu pasunkėjusiu širdies nepakankamumu“, – apibendrino R. Kubilius.
