Ukrainos pajėgos kontrpuolimą pradėjo ne tik Chersono, bet ir Charkivo kryptimi. Ten ukrainiečiai jau atkovojo kelias gyvenvietes ir tikrą pragarą okupantams užkūrė prie Balaklijos. Oleksijus Arestovyčius rusų padėtį prie Charkivo apibūdina riebiu keiksmažodžiu. Savo ruožtu Putinas ekonomikos forume aiškino, kad Rusija dėl karo Ukrainoje nieko neprarado ir nepraras. Taip pat pagrasino Europai nutraukti visų išteklių – dujų, naftos, anglių, mazuto – eksportą, jei Europa susitars dėl dujų kainų viršutinės ribos.
Kramatorske, kurį pastaruoju metu nuolat apšaudo okupantų pajėgos, prie humanitarinės pagalbos punkto rikiuojasi šimtai galą su galu vos suduriančių miesto gyventojų:
Sunku, žinoma. Ypač pensininkams.“
Dėžėse maistas, vaistai, būtiniausios higienos priemonės.
„Poreikis labai didelis. Turime 13-os tūkstančių žmonių sąrašą, kuriems reikia humanitarinės pagalbos paketų“, – sako Kramatorsko meras Oleksandr Hončarenko.
Visi šie žmonės prieš metus nė neįtarė, kad ateis diena, kai jiems teks valandų valandas eilėse laukti siuntų, kurios dabar būtinos tam, kad išgyventų.
„Jūs gaunate užmokestį, taip? O žmonės čia – ne. Pažiūrėkite, pensininkas gauna 55 eurus pensijos. Kaip jam išgyventi?“, – kalba Kramatorsko gyventojas Anatolii.
O okupantai, vis dar niekaip nepalaužiantys ukrainiečių valios ir gynybos, ir toliau apšaudo Ukrainos miestus. Štai į šalia Kramatorsko esantį Slovjanską paryčiais atskriejo bent dvi raketos. Gelbėtojai namų griuvėsiuose ieško trijų žmonių.
Okupantų smūgiai sudrebino ir Charkivą. Atrodo, kad būtent šį miestą rusų pajėgos nuo pat karo pradžios puola nuožmiausiai. Kiek smūgių jam dar teks atlaikyti, net sunku įsivaizduoti.
„Norėjome dirbti, kad turėtume ką valgyti. Atėjome čia šiandien ir nieko nebėra. Viskas sugriauta. Jokių karių čia nebuvo. Visi taikūs gyventojai“, – pasakoja Charkivo gyventoja Liubov.
V. Putinas Ukrainai keršija žudydamas civilius ir griaudamas jų namus ir miestus. Ir V. Zelenskio patarėjas O. Arestovyčius paaiškina kodėl.
Ukraina kontrpuolimą vykdo jau dviem kryptimis. Ne tik Cherson
„Štai jie. Maži, bet iš Chersono. Draugužiai, mes einame į priekį. Einame. **** jums, orkai.“
…bet ir Charkivo.
Net sunku suskaičiuoti, kiek žuvusių rusų kūnų guli po ukrainiečių smūgių.
Ukrainos pajėgos prie Charkivo atsikovojo Verbivką bei kitus kaimus ir, pasak O. Arestovyčiaus, tikrą pragarą okupantams užkūrė prie Balaklijos.
„Ten nutiko bėda Rusijos kariams. Ne Rusijos, o Putino. Didelė bėda. Visiška *** ar maža? – Ne, ne… Konkreti ***“, – sako V. Zelenskio patarėjas Oleksij Arestovyč.
Amerikiečių Karo studijų instituto ekspertų teigimu, Rusijos pajėgų perdislokavimas iš Charkivo prie Chersono ir pasitarnavo ukrainiečių kontratakoms antrąja – Charkivo – kryptimi. Tačiau V. Zelenskis pabrėžia – nuožmūs mūšiai vyksta visame fronte.
„Tai yra tūkstantis trys šimtai kilometrų aktyvių karo veiksmų. Ir tiesiog nesąžininga, kai apie tam tikras fronto sritis daug kalbama, o kitos tarsi pamirštamos, nors mūsų kariai daugeliu krypčių atlieka absoliučiai puikų darbą, jie yra absoliutūs didvyriai“, – teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Savo ruožtu V. Putinas, sudalyvavęs Vladivostoko ekonomikos forume, pažėrė galybę propagandinių perliukų: „Manau, kad mes tikrai nieko nepraradome ir nieko neprarasime.“
Ko gero, dešimtys tūkstančių nužudytų ir dar daugiau be rankų ir kojų likusių rusų karių putinui nėra joks praradimas. Štai ką Putinas sako ir apie Rusijos izoliaciją pasaulyje:
„Kad ir kaip kai kam norėtųsi izoliuoti Rusiją, kaip mes ir visada sakėme, tai neįmanoma.“
Tačiau jau ir Pentagonas patvirtino, kad po nesėkmių Ukrainoje Rusija dėl ginklų ieško pirkti ne tik į Irane, bet ir į Šiaurės Korėjoje. O juk labiau Vakarų izoliuotas šalis pasaulyje vargu ar rasi.
„Rusija kreipėsi į Šiaurės Korėją prašydama amunicijos. Tame fronte Rusijai nelabai sekasi. O tai, kad Rusija kreipiasi į Šiaurės Korėją yra ženklas, kad jie turi tam tikrų iššūkių“, – sako Pentagono atstovas Pat Ryder.
Beje, V. Putinas forume paaiškino, kas dabar kelia pavojų visam pasauliui.
„Kalbu apie Vakarų sankcijų karštinę. Jų neužmaskuotus agresyvius bandymus primesti elgesio modelius kitoms šalims, atimti iš jų suverenumą ir pajungti jas savo valiai“, – tvirtina Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Tačiau Europos Sąjunga Rusijai ruošia dar vieną „dovanėlę“ – dujų kainų viršutinę ribą.
„Visi žinome, kad mūsų sankcijos labai slegia Rusijos ekonomiką ir daro didelį neigiamą poveikį, tačiau V. Putinas iš dalies jį švelnina per pajamas iš iškastinio kuro. Taigi tikslas yra sumažinti Rusijos pajamas, kurias Putinas naudoja savo žiauriam karui Ukrainoje finansuoti“, – kalba Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Ir V. Putinui tai nepatiko. Jis pagrasino dar nuožmesniu energetiniu karu.
„Išvis nieko netieksime, jei tai prieštaraus mūsų interesams, šiuo atveju – ekonominiams. Jokių dujų, jokios naftos, jokių anglių, jokio mazuto, nieko“, – sako V. Putinas.
Savo ruožtu Baltieji rūmai paaiškino, kodėl Amerikos prezidentas Joe Bidenas atsisako pripažinti Rusiją terorizmą remiančia valstybe. Tai esą trukdytų gabenti pagalbą į kai kurias karo draskomos Ukrainos dalis ir keltų problemų išgabenant grūdus iš Ukrainos uostų.
„Tai taip pat pakirstų mūsų beprecedentę daugiašalę koaliciją, labai veiksmingai reikalaujančią V. Putino atsakomybės. Be to, galėtų pakirsti mūsų galimybes remti Ukrainą prie derybų stalo“, – sako Baltųjų rūmų atstovė Karine Jean-Pierre.
Mokykla Rusijoje:
„Šlovė sovietų armijai. – Armijai nugalėtojų. Šlovė sovietų tautai. Tautai nugalėtojų. – Kas jūsų seneliai? – Mūsų seneliai nugalėtojai. – Kas anūkai? – Mes anūkai nugalėtojų.“
V. Putino režimas čia vaikams plauna smegenis ir skiepija sovietmečio nostalgiją.
