Ilgai ir garsiai kalbėjusi, kad valstybė turi apsaugoti homoseksualių porų santykius, LGBT bendruomenė sulaukusi tokio projekto Seime, vis tiek nepatenkinta. Tomas Vytautas Raskevičius sako esantis nusivylęs nes nors ir sprendžiamos praktinės problemos, nėra svarbių simbolinių teisių.
Opozicija sako nesistebinti – tai esą tik dar kartą įrodo, jog garsiu rėkimu apie neužtikrintas teises slypi siekis įteisinti homoseksualų santuokas ir įsivaikinimą. Kad to Lietuvai reikia siekti, atvirai skelbia ir Lygių galimybių kontrolierė.
Iš politikų reikalaudama partnerystės įtesinimo, homoseksualų bendruomenė pabrėžia, kad reikalauja ne šiaip sau privilegijų, o paprasčiausių teisių, kurias turi tradicinės poros.
Homoseksualios poros iš medikų negali sužinoti apie partnerio sveikatą, kyla sunkumai sprendžiant turtinius reikalus, negali drauge imti paskolos, o paveldėjus turto, tenka sumokėti mokesčius, nors sutuoktiniams to daryti nereikėtų. Todėl ir Tomas Vytautas Raskevičius tai akcentuodamas bando įtikinti, kad Lietuvai partnerystės būtinai reikia.
„Turėtų tam tikrą teisinę formą, kuri apsaugotų juos, suteiktų jiems tarpusavio teises ir pareigas, kad jie galėtų teisiškai saugiai tuos savo šeiminius santykius puoselėti ir kurti“, – sako T. V. Raskevičius.
Kad pirmiausia reikia apsaugoti partnerius dėl teisinių ir buitinių problemų, tokių, kaip turto, paveldėjimo klausimai, galimybė gauti informaciją iš medikų apie partnerio sveikatą, Raskevičius akcentuoja ir savo tinklalapyje, lygiai tą patį aiškina ir Liberalų sąjūdis. Tuos pačoius praktinbisu argumentus savo programoje dėsto ir Laisvės partija. Civilinės sąjungos projekto autorė sako, kad teisinę apsaugą ji ir siūlo.
„Įstatymo projektas numato būtinas bazines nuostatas, kokybiškai moraliai ir socialiai teisingam asmenų gyvenimui kartu nesusituokus. Ir taip pat partnerių turtinės ir neturtinės teisės ir pareigos“, – teigia civilinės sąjungos projekto autorė Jurgita Sejonienė.
Bet Raskevičius dabar jau paskelbė, kad projektas jo netenkina, nors ir yra geriau negu nieko.
„Ko konkrečiai, gal galite šiek tiek išvardinti, trūko jums, kad jūs būtumėte dėjęs parašą? — Tikriausiai aktualiausi tie klausimai, kurie kels įvairių diskusijų – galimybės nebuvimas pasiimti bendrą pavardę ir civilinės sąjungos registravimo vieta. Kad tai yra registruojama pas notarą“, – sako T. V. Raskevičius.
„Nėra taip, kad šiek tiek gudraujate visuomenės akyse, garsiausiai kalbėjote apie teisinę apsaugą, bet po to nusivylėte dėl simbolių? — Žinot, opozicija, Agnė Širinskienė, Mindaugas Puidokas mane kaltina viskuo, kuo tik galėjo apkaltinti per šituos pusantrų metų. Kartais aš Seime apskritai jaučiuosi, kad lyg bandyčiau kažką labai blogo padaryti“, – kalba T. V. Raskevičius.
„Tos pirmosios reakcijos, nusivylimas ir lūkesčių neatitikimas, nebuvo ir jums šiek tiek skaudu, kad atrodo gerą dalyką siūlote, teisinę apsaugą? — Žinokit aš jo tikėjausi, kad toks bus, nes žinojau, kad lūkesčiai buvo didesni, pati palaikau liberalesnį variantą, bet manau ir tikiuosi, kad bendruomenė supras, kad tai yra žingsnis į priekį“, – sako J. Sejonienė.
Opozicijos tai nestebina – sako aiškiai matyti kokio rezultato siekia LGBT gynėjai.
„Galbūt tai yra daugiau priedanga, noras tuos esminius klausimus paslėpti po kitais, tikrai svarbiais klausimais, teisiniais klausimais“, – tvirtina „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
„Manęs nestebina, visuomet diskutuojant dėl šio įstatymo vienos ar kitos versijos, visada pabrėždavau – turime būti atviri su visuomene dėl ko mes diskutuojame. Dėl ko mes kalbame. Ir taip, visada LGBT bendruomenė neslepia, kad galutinis tikslas yra vienalytės santuokos, įvaikinimas“, – teigia konservatorius Paulius Saudargas.
Kad santuokos ir įvaikinimas gali būti galutinis LGBT bendruomenės tikslas, aiškiai įvardija ir Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė. Ji pati nurodo, kad turi gyvenimo partnerę moterį, o pasisakydama, kaip kontrolierė, civilinės sąjungos projektą vadina nepakankamu, bet reikalingu. Kritikuoja, kad projektas neleidžia rinktis partnerio ar partnerės pavardės, neleidžiama sąjungos registruoti metrikacijos skyriuose, nesprendžia klausimų susijusių su vaikais – neleidžia įsivaikinti ar globoti nepilnamečius vaikus. Ir priduria ko reikia, kad Lietuvoje būtų visiška lygybė.
„Aš tikiu, kad visiškos lygybės galime pasiekti tik tada, kai bus užtikrinama santuokos lygybė“, – sako Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė.
„Ar su pačia mintimi sutinkate, kad lygybė bus pilna tik tada, kai santuoka irgi bus? — Tai priklauso tik nuo Lietuvos žmonių, kokius politikus jie rinks į Seimą. Jeigu rinks ir mane, tai aš tas idėjas ir toliau nešiosiu savo širdyje“, – teigia T. V. Raskevičius.
Vis tik norint įteisinti homoseksualų santuokas, būtina keisti ir šalies Konstituciją, kurioje nurodoma, kad ji galima tik tarp vyro ir moters.
