Rusų užgrobtame Melitopolyje ukrainiečiams sunaikinus Rusijos pajėgų karinę bazę, žuvo daugiau nei 200 rusų karių. Anot miesto metro Ivano Fiodorovo, dar keli šimtai rusų buvo sužeisti. Taip pat sunaikinti rusų kuro, tepalų bei šaudmenų sandėliai.
Antradienis yra 132-oji karo Ukrainoje diena. Svarbiausi šios dienos įvykiai:
15:23 | Rusijos pajėgos smarkiai apšaudo Slovjanską, sako meras
Rusijos pajėgos smarkiai apšaudo Slovjanską, antradienį sakė šio Rytų Ukrainos miesto meras, gyvenvietei tapus kitu Maskvos karo Ukrainoje taikiniu.
„Slovjanskas! Smarkus miesto apšaudymas. Centras, šiaurė. Visi eikite į slėptuves“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė Vadymas Liachas.
14:59 | Melitopolyje žuvo 200 rusų, dar keli šimtai sužeisti, sako meras
Rusijos okupantų užgrobtame Melitopolyje, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms sunaikinus rusų karinę bazę, buvo likviduota daugiau nei 200 Rusijos karių, rašo UNIAN.
Dar bent 300 rusų buvo sužeisti, sako miesto meras Ivanas Fiodorovas.
Anot jo, atakuojant rusų bazę buvo likviduotos kareivinės su okupantais, kuro ir tepalų sandėliai, sandėliai su šaudmenimis, taip pat kiti pastatai.
„Galima sakyti, kad daugiau nei 200 rašistų buvo visiškai sunaikinti, tai ne oficiali, bet patikima informacija. Daugiau nei 300 rašistų buvo sužeista“, – pažymėjo miesto meras.
Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad Melitopolyje yra keturios rusų karinės bazės.
Dar liepos 3-ąją I. Fiodorovas pranešė, kad rusų karine baze tapęs Melitopolio aerodromas nebeegzistuoja – jį sunaikino Ukrainos kariai.
Ukrainiečių skaičiavimu, nuo karo pradžios Rusijos pajėgos neteko 36,2 tūkst. karių.
Rusai taip pat neteko 1589 tankų, 3754 šarvuočių, 217 lėktuvų, 186 sraigtasparnių, 658 bepiločių, 804 artilerijos sistemų, 15 laivų ir kitos technikos.
14:36 | JT įvardijo, kiek civilių žuvo Ukrainoje: „Tikrieji skaičiai yra daug didesni“
Jungtinės Tautos praneša, kad nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios žuvo beveik 4,9 tūkst. civilių, rašo UNIAN.
Apie tai JT Žmogaus teisių stebėjimo misija pranešė „Facebook“.
„Liepos 4 d. patvirtinome, kad nuo vasario 24 d. žuvo 4 889 žmonės ir 6 263 civiliai buvo sužeisti. Tikrieji skaičiai yra daug didesni“, – sakoma pranešime.
Pranešama, kad vien birželį žuvo 361 civilis, o dar 1029 buvo sužeisti. 51 žuvusysis ir 206 sužeistieji užfiksuoti 18-oje Luhansko ir Donecko sričių miestų. 310 birželį žuvusių ir 823 sužeistieji užfiksuoti kituose miesteliuose, kurie tuo metu buvo Ukrainos kontroliuojamose teritorijose.
Didžiosios daugumos, apie 98 proc., aukų priežastis – didelio ploto sprogstamieji ginklai.
„Pabrėžiame, kad tarptautinė humanitarinė teisė draudžia visas priemones ir būdus kariauti su beatodairiškais veiksmais. Civiliai niekada neturėtų būti taikinys, todėl reikia pasirūpinti, kad civiliai ir civiliniai objektai visada būtų apsaugoti“, – teigiama pranešime.
Vietos valdžia skaičiuoja, kad vien Mariupolyje galėjo žūti daugiau nei 20 tūkst. ukrainiečių.
14:11 | Zelenskis įvardijo, kokiu atveju Rusija nutrauktų karą
Rusijos Federacija nutrauks karą prieš Ukrainą, jei visos pasaulio šalys vienu metu įves sankcijas Rusijai, sako Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
Apie tai V. Zelenskis kalbėjo „The Economist“ renginyje.
Anot jo, pasauliui nebus lengva, tačiau Rusijai bus dar sunkiau.
„Jeigu visos sankcijos, kurias individualiai įveda Didžioji Britanija, JAV, Kanada, Australija, visas pasaulis, jei visos šios sankcijos bus įvestos be išimties – esu tikras, kad pasauliui nebus lengva, bet bus labai sunku Rusijai, ir ji sustabdys šį karą“, – sakė jis.
To paties renginio metu V. Zelenskis taip pat pareiškė, kad Rusija Ukrainą laiko placdarmu kitoms valstybėms užimti.
„Ir todėl suteikti saugumą Ukrainai reiškia suteikti ilgalaikį saugumą visai Europai“, – pabrėžė jis.
Placdarmas yra įtvirtintas rajonas, kur sutelkiama kariuomenė, rengiantis pulti priešą.
13:37 | Zelenskis: Rusija Ukrainą laiko placdarmu kitų šalių užgrobimui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusija Ukrainą laiko placdarmu kitų šalių užėmimui, todėl Ukrainos saugumo užtikrinimas yra saugumo visai Europai garantas, rašo UNIAN.
Anot jo, tai, kas šiuo metu vyksta Europos energetikos rinkoje, turėtų būti vertinama kaip karas.
„Rusija su savo dujų žaidimu daro viską, kad padidintų infliaciją ir kad Europa šią žiemą išgyventų didžiausią krizę istorijoje. Tačiau tuo pat metu matome, kaip Graikijos kompanijos aprūpina kone didžiausią tanklaivių parką gabenimui Rusijos nafta. Tai vyksta būtent tada, kai kiti Rusijos energijos ištekliai naudojami kaip ginklas prieš Europą ir prieš kiekvieno europiečio šeimos biudžetą“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas taip pat pabrėžė, kad Rusijos bankų ryšiai su Europos bankų sistema vis dar yra išsaugoti, todėl Maskva vis dar turi vilties, kad jai kaip nors pavyks apgauti Vakarus.
Pasak prezidento, jei efektyvių garantijų sistema būtų atsiradusi anksčiau, šio karo Ukrainoje nebūtų buvę.
„Jei Ukraina būtų gavusi garantuotą paramą ginklais, sankcijas agresoriui, neatidėliotiną agresoriaus izoliaciją, agresoriaus ir visų su juo susijusių subjektų turto konfiskavimą, tai Ukraina nebūtų baisiausio karo Europoje auka nuo Antrojo pasaulinio karo“, – tikina jis.
V. Zelenskio vertinimu, Rusijos Federacija laiko Ukrainos teritoriją placdarmu kitų šalių užgrobimui.
„Ir todėl suteikti saugumą Ukrainai reiškia suteikti ilgalaikį saugumą visai Europai“, – pabrėžė jis.
Placdarmas yra įtvirtintas rajonas, kur sutelkiama kariuomenė, rengiantis pulti priešą.
13:09 | Rusija kaltina Ukrainą kankinant karo belaisvius
Rusija antradienį paskelbė tirianti Ukrainoje laikytų ir neseniai per apsikeitimą belaisviais paleistų rusų karių kankinimą.
Rusijos Tyrimų komitetas, tiriantis rimtus nusikaltimus, pareiškime nurodė, kad „tikrina nežmoniško elgesio su nelaisvėje Ukrainoje [laikytais] rusų kariais faktus“.
Praėjusią savaitę Maskva ir Kyjivas paleido po 144 karo belaisvius – tai didžiausias apsikeitimas belaisviais nuo Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną.
Rusijos Tyrimų komitetas teigė, kad rusų kariai tyrėjams pasakojo apie „patirtą smurtą“.
Kaip sakoma pareiškime, vienas karių sakė, kad ukrainiečių medikai jį gydė be vaistų nuo skausmo ir kad nelaisvėje jis buvo „mušamas, kankinamas elektra“.
Šis karys esą taip pat kelias dienas negavo maisto ir vandens.
Kitas rusų karys, kuriam buvo amputuota kairė koja, pasakojo, kad buvo smarkiai mušamas ir kad ukrainiečių medikai pirštu besdavo jam į žaizdą, sakoma pareiškime.
Šių paleistų rusų karių liudijimai yra „Ženevos konvencijos dėl karo belaisvių pažeidimų“ pavyzdžiai, pareiškė Tyrimų komitetas.
12:21 | Lavrovas vyksta į Vietnamą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį išskris į Hanojų dviejų dienų vizito į Vietnamą, o vėliau šią savaitę vyks į G20 susitikimą Indonezijoje, pranešė Vietnamo vyriausybė, rašo „Sky news“.
Šis vizitas vyks abiem šalims minint 10-ąsias visapusiškos strateginės partnerystės metines. Rusija yra didžiausia Vietnamo ginklų tiekėja, o jos bendrovės dalyvauja keliuose dideliuose šalies energetikos projektuose.
Abi šalys palaiko glaudžius ryšius dar nuo sovietmečio, o Vietnamas iki šiol nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą. Balandžio mėnesį Vietnamas balsavo prieš rezoliuciją, kuria dėl šio karo Rusija buvo pašalinta iš JT žmogaus teisių tarybos.
Praėjusiais metais Vietnamo ir Rusijos prekyba išaugo 25 proc. ir pasiekė 7,1 mlrd. dolerių.
S. Lavrovas vėliau šią savaitę dalyvaus Indonezijos saloje Balyje vyksiančiame G20 užsienio reikalų ministrų susitikime.
11:50 | Odesos srities vadovas ragina rusus sudėti ginklus
Odesos srities vadovas Maksimas Marčenka paragino Rusijos pajėgas „sudėti ginklus“ ir taip „pademonstruoti savo atsisakymą dalyvauti nusikaltime prieš žmoniją“, rašo „Sky news“.
„Telegram“ kanale paskelbtame pareiškime jis paprašė Kremliaus karių pagalvoti apie savo šeimas ir pareiškė, kad jų „artimiesiems reikia gyvų sveikų tėvų, vyrų ir sūnų“.
„Gyvenimas nesuteikiamas tam, kad būtų vykdomi nusikalstami Putino režimo įsakymai“, – rašė jis.
„Gelbėkite savo gyvybę ir ateitį – atsisakykite dalyvauti kruviname Putino kare! Sudėkite ginklus už savo saugią ir taikią ateitį!“ – ragino M. Marčenka.
Jis taip pat pridūrė, kad rusams, kurie baiminasi Rusijos valdžios persekiojimo, bus suteikta „Jungtinių Tautų apsauga“.
„Tai nėra pasidavimas! Tai jūsų atsisakymo dalyvauti nusikaltime prieš žmoniją demonstracija“, – pridūrė jis.
„Taip elgdamiesi jūs neišduodate Rusijos žmonių ir savo tėvynės. Priešingai, jūs suteikiate Rusijai galimybę išsaugoti savo orumą ir suteikiate vilties ateičiai“, – teigė jis.
11:36 | NATO pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į bloką protokolus
NATO sąjungininkės antradienį pasirašė Švedijos ir Suomijos stojimo į 30 valstybių bloką protokolus, todėl siūlymas ratifikuoti siūlymą priimti abi Šiaurės šalis dabar bus pateiktas sąjungininkių parlamentams.
Šis žingsnis dar labiau padidino Rusijos strateginę izoliaciją po vasarį Maskvos pradėtos invazijos Ukrainoje.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas gyrė šį istorinį žingsnį, abiejų Skandinavijos šalių, kurios dešimtmečius laikėsi nesijungimo prie karinių blokų politikos, apsisprendimą paveikus pastarajai Rusijos agresijai.
„Tai gera diena Suomijai ir Švedija, taip pat gera diena NATO“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas, skaitydamas bendrą pranešimą spaudai su Švedijos užsienio reikalų ministre Ann Linde (An Linde) ir Suomijos diplomatijos vadov Pekka Haavisto (Peka Havistu).
„Prie stalo esant 32 šalims būsime dar stipresni, o mūsų žmonės – dar saugesni, mums patiriant didžiausią per dešimtmečius saugumo krizę“, – pabrėžė Aljanso vadovas.
Aljanso 30 ambasadorių ir nuolatinių atstovų oficialiai patvirtino praeitą savaitę Madride įvykusio NATO viršūnių susitikimo rezultatus, kai bloko lyderiai priėmė istorinį sprendimą pakviesti Rusijos kaimynę Suomiją ir jos partnerę Skandinavijoje Švediją prisijungti prie transatlantinės gynybos organizacijos.
Nors Aljansas pasiekė šį susitarimą, vis dar gali iškilti problemų jį tvirtinant Turkijos parlamente.
Praeitą savaitę Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) perspėjo, kad Ankara dar gali nuspręsti blokuoti šį procesą, jeigu abi Šiaurės šalys ne visiškai įvykdys Turkijos reikalavimą išduoti įtariamuosius, kaltinamus terorizmu ir siejamus su uždraustomis kurdų grupuotėmis arba su vienu į užsienį pasitraukusiu dvasininku, kaltinamu dėl 2016 metais Turkijoje mėgintu įvykdyti perversmu.
Turkijos lyderis sakė, kad jo šalies parlamentas gali atsisakyti ratifikuoti susitarimą. Tokia grėsmė yra reikšminga, nes naujų narių priėmimui privalo pritarti visos 30 dabartinių bloko narių, iš kurių kiekvieną turi veto teisę.
Visgi antradienį įvykusi protokolų pasirašymo ceremonija Suomijos ir Švedijos ryšius su NATO padarė dar glaudesnius. Abi šalys ir anksčiau glaudžiai bendradarbiavo su bloku bei dalyvavo kai kuriuose susitikimuose, kai buvo svarstomi betarpiškai su jomis susiję klausimai. Kaip oficialiai pakviestos valstybės Suomija ir Švedija dabar galės dalyvauti visuose NATO ambasadorių susitikimuose, nors balso teisės juose neįgis.
11:05 | Arestovyčius: Lysyčanskas bus paskutinė didelė rusų pergalė
Paskutinė didelė Rusijos pergalė kare prieš Ukrainą bus Luhansko srityje esantis Lysyčansko miestas, sako Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius.
Apie tai pirmadienį vakare O. Arestovyčius kalbėjo laidoje „Feygin Live“, rašo UNIAN.
„(Lysyčanskas – aut. past.) yra paskutinė Rusijos kariuomenės sėkmė Ukrainos teritorijoje. Turiu omenyje didelę sėkmę“, – sakė jis.
Lysyčanskas buvo paskutinis likęs didelis Luhansko srities miestas. Liepos 3-ąją buvo pranešta, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos paliko miestą, tad jis pateko rusų kontrolėn.
Pranešama, kad mieste šiuo metu yra likę apie 10 tūkst. gyventojų.
10:40 | Ukraina susprogdino svarbią rusų karinę bazę
Ukrainiečiai toliau sėkmingai taikosi į rusų karinius sandėlius, rašo „Kanal 24“. Pranešama, kad naktį iš pirmadienio į antradienį ukrainiečiai susprogdino rusų sandėlį Luhansko srityje esančioje Kadijivkoje.
Šią informaciją minėtam kanalui patvirtino žvalgybos šaltiniai.
Šaltiniai pranešė, kad naktį iš pirmadienio į antradienį Luhansko srityje buvo uždegtas rusų sandėlis su amunicija. Sandėlis buvo Kadijivkoje.
Pranešama, kad sandėliui buvo smogta šiek tiek po vidurnakčio.
„Šis sandėlis buvo vienas pagrindinių sviedinių tiekimui Popasna–Sjevjerodonetskas–Lysyčanskas–Bakhmutas kryptimi. Šiuo metu nustatomi rusų nuostoliai“, – teigiama pranešime.
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį Snižnės mieste, okupuotoje Donecko srities dalyje, nugriaudėjo galingi sprogimai, praneša „Kanal 24“. Ukrainos ginkluotosios pajėgos patvirtino, kad sprogimai įvyko dėl Ukrainos karių veiksmų, smogta rusų sandėliui.
10:16 | Meras: Slavjanskas turi būti evakuotas
Slavjanskas turi būtu evakuotas, pareiškė miesto meras Vadymas Lyakhas, rašo UNIAN.
Anot jo, Ukrainos ginkluotosios pajėgos laikosi savo pozicijose, tačiau apšaudymas intensyvėja. Miestas jau tapo fronto linija, todėl būtina išvykti dabar, kol tai galima padaryti saugiai.
Meras taip pat pridūrė, kad Slavjanskas, Kramatorskas ir Bachmutas bus kiti Rusijos Federacijos taikiniai.
