Jau šiandien, liepos 6-ąją, Karaliaus Mindaugo iššūkyje startuojantis Aurimas Valujavičius – ne tik Lietuvai, bet ir pasauliui žinomas keliautojas. Dviračiu, baidare ir vienviete irkline valtimi prisukęs tūkstančius kilometrų kaunietis nesustoja ir jau žvalgosi kitų iššūkių.
Per savo kelionių „karjerą“ 27-erių kaunietis jau apkeliavo 33 šalis. Prieš pradėdamas keliauti A. Valujavičius taip pat spėjo ir pasižymėti Lietuvos sporto istorijoje – 2014 m. tapo Europos karatė čempionu.
Naujienų portalas tv3.lt kviečia prisiminti įspūdingus A. Valujavičiaus pasiekimus sporte ir kelionėse.
Kelionėms užgrūdino sporto salė
Nors daugelis žmonių Aurimo atkaklumu irkluojant per Atlantą ir stebėjosi, tačiau buvusio jo trenerio Edvino Ronaičio tokia avantiūra nešokiravo. Kartu su A. Valujavičiumi istorinę pergalę Lietuvai pasiekęs vyras naujienų portalui tv3.lt papasakojo, kad toks neįtikėtinas keliautojo užsispyrimas gimė būtent sporto salėje.
Treneris sakė, kad jau nuo pirmųjų treniruočių buvo galima pastebėti stiprų vaikino užsispyrimą ir norą pasiekti aukštumas šiame sporte.
„Jis nuo pat pradžių buvo labai užsispyręs, maksimaliai siekdavo savo visų tikslų ir labai daug pastangų dėdavo į savo darbą. Visada dirbdavo iš širdies.“
E. Ronaitis pabrėžė, kad Aurimas visuomet stengėsi pasiekti visus savo užsibrėžtus tikslus, o dėl jų stengdavosi ne tik salėje, tačiau ir laisvu savo laiku.
„Kai jis sportavo, tikrai būdavo daug treniruočių, daug darbo sporto klube, bet jis ir namuose grįždavęs sportuodavo papildomai, darydavo, sakykime, namų darbus“, – kalbėjo pašnekovas.
Paklaustas, ar įvairūs auklėtinio žygiai po pasaulį jį nustebino, treneris sakė, kad to tikrai buvo galima tikėtis.
„Tokių crazy dalykų iš Aurimo tikrai buvo galima tikėtis. Jis visada nori būti pirmas. Tapo Europos čempionu pirmasis Lietuvoje, todėl ir toliau savo užsispyrimo dėka kėlė sau tokius maksimalius tikslus.
Kaip ir sakiau, tas, kuris bijo gauti smūgį sporto salėje, tikrai nesiryš tokiems iššūkiams, kokiems ryžtasi Aurimas. Visos jo savybės viską pasako. Jis turi tokį charakterį ir visada eis iki galo“, – sakė pašnekovas.
Kilometrų sąskaitą atidarė dviračiu
Noras naujas šalis ir vietoves pažinti dviračiu A. Valujavičiui kilo lankantis pas draugą Norvegijoje. Tada spontaniškai sugalvota pirmoji jo kelionė truko 19 dienų, kai jis be navigacijos mynė per Norvegiją ir Švediją. Kadangi šios šalys keliautojui labai patiko, kitas iššūkis sekė didesnis.
Antrą kartą šias šalis lietuvis tyrinėjo ir keliaudamas aplink Skandinaviją. Šioje kelionėje su dviračiu per beveik keturis mėnesius A. Valujavičius sukorė beveik 14 tūkst. kilometrų ir aplankė jau devynias šalis.
Dviračiu kitose kelionėse vyras taip pat keliavo po Namibiją, Balį ir Slovakiją.
Buvo ir nemalonių patirčių
Prieš leisdamasis į kelionę per Atlantą praeitų metų gegužę A. Valujavičius tik su dviračiu keliavo per Indonezijos džiungles. 129 dienas trukusios kelionės metu lietuvis įveikė net 10 037 kilometrus ir pabuvojo trylikoje salų.
Šią jo kelionę „Youtube“ stebėjo per 100 tūkst. sekėjų, o dalindamasis patiriamais įspūdžiais keliautojas buvo atviras – be nesklandumų nebuvo apsieita.
„Kai Indonezijoje keliavau, kelis kartus išvarė iš miegojimo vietos. Net nemiegojau ten kur uždrausta, bet vietiniams vis kažkas nepatikdavo, tai pilna gyvačių, tai dar kažkas.
Trukdė ir kalbos barjeras, viskas su vertėju. Buvo tikrai nemalonu, kai užsimiegojęs turėdavau viską susipakuoti ir išvykti, ir iki dabar nepatinka prisiminti“, – atvirai po vienos iš kėlionių yra kalbėjęs A. Valujavičius.
Irklais susidomėjo keliaudamas su šeima
Šiandien irklus į rankas pasiėmęs A. Valujavičius savo meilę baidarėms jau įrodė praplaukdamas dvi upes. Pats keliautojas naujienų portalui tv3.lt minėjo, kad toks keliavimo būdas „užkabino“ keliaujant su šeima.
„Buvo tekę plaukti baidarėmis su savo šeimyna. Žinoma, be jokio ypatingo tempo, 3-4 valandų kelios išvykos, bet jos labai patiko. Pagalvojau tada, kad būtų labai smagu pasidaryti ilgesnę išvyką ir taip susiplanavau kelionę Nemunu“, – pasakojo jis.
1000 km upe įveikti keliautojas norėjo taip paminint 100 metų Lietuvos jubiliejų: „Sau tvirtai pasakiau, kad noriu plaukti visu Nemuno ilgiu. Turint omeny, kad atkurtai Lietuvai – 100 metų, pagalvojau, kad tai būtų gražus gestas“, – prieš kelionę jis pasakojo naujienų portalui 15min.
Triskart didesnį atstumą jis įveikė ir Dunojumi taip pasiekdamas Lietuvos plaukimo baidare rekordą. Keliautojas antrą pagal ilgį Europoje upę įveikė nuo pat jos ištakų Vokietijoje iki Juodosios jūros.
Visų savo kelionių progresu ir įspūdžiais kaunietis dalinasi vaizdo įrašuose „Youtube“ kanale. Pavyzdžiui, keliaudamas per Skandinaviją A. Valujavičius įkėlė net 200 vaizdo dienoraščių, o tuo ypač džiaugėsi susidomėję lietuviai.
„Ačiū, Aurimai. Įtraukė labiau nei serialai. Keliavau kartu“, – į paskutinį kelionės įrašą sureagavo sekėjas.
Atlante kūrė ateities planus
Turbūt niekas negalėtų ginčytis, kad įspūdingiausias A. Valujavičiaus žygis yra vienviete irkline valtimi įveiktas Atlanto vandenynas. Keturi mėnesiai vienatvės, nuirkluoti 8 000 km ir po 90-ies metų buvo pakartotas istorinis Dariaus ir Girėno žygis per Atlantą.
„Čia buvo dar viena kelionė, šįkart didesnė visomis prasmėmis. Gerai jaučiuosi. Pavargęs, išsekęs, bet taip visada būna. Atsigauni ir judi toliau, viskas gerai“, – vos išlipęs į krantą Majamyje kalbėjo A. Valujavičius.
„A. Valujavičius dabar tapo įkvėpimu daugeliui, svajojančių pasiekti neįmanomą. Jis yra pavyzdys, kaip su ryžtu ir atkaklumu galima pasiekti užsibrėžtų tikslų. Lietuvos irkluotojas taip pat padėjo Lietuvai garsinti savo vardą pasaulyje ir padidino šalies pasiekimus“, – rašė JAV portalo bbn.network žurnalistas.
Nors lietuvis susidūrė ir su nemažai kliūčių – virtusia valtimi, nepalankiu vėju, lūžusiu irklu ir pan., tačiau nuo kelionių A. Valujavičiaus tai neatbaidė. Sugrįžęs į Lietuvą kaunietis pasakojo, kad dar irkluodamas vandenyne planų prigalvojo sočiai.
„Sakyčiau penkis metus į priekį pasigalvojau, kokias keliones norėčiau įgyvendinti, kokiu laikotarpiu. <…>
Patinka man ir baidarė, ir dviratis. Gali pamatyti ir valstybes, ir gamtą, ir žmones iš kelių perspektyvos ir vandens perspektyvos. Atlantas buvo kitas žvėris ir tas pamatymas gana ribotas – vandenynas, saulė, dangus ir truputį gyvūnijos“, – apie ateities planus kalbėjo jis.
